Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo 9 straipsnio ir priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui XIIP-471 ir Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir įstatymo priedėlio

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo įstatymo projektus xiip-471 ir xiip-491 ir teikia pastabas bei pasiūlymus.

Dėl naftos ir dujų išteklių mokesčio didinimo tikslo (tikslų)

Nagrinėjant pateiktus pasiūlymus yra labai svarbu žinoti, koks yra pasiūlymų tikslas. Deja, nei viename iš aiškinamųjų raštų tikslas, kurio siekiant bazinis mokesčio tarifas yra didinamas – nėra įvardintas. Dėl šios priežasties siūlymas didinti bazinius mokesčius tampa apskritai nepagrįstas.

Jei mokestis naftos ir dujų ištekliams yra taikomas tam, kad naftos ir dujų ištekliai nebūtų eksploatuojami, tuomet santykinai aukštas ar net nepalankus mokesčio dydis yra tinkama priemonė. Kaip pažymi šio sektoriaus ekspertai, aukštas mokestis gali paversti potencialiai pelningus ir vystytinus projektus į nepelningus ir neperspektyvius. Į juos nebus investuojama, o patys ištekliai nebus naudojami. Galiausiai, jei tikslas yra apskritai uždrausti angliavandenilių gavybą, tai tikslingiau būtų daryti ne per nepagrįstai aukštą mokesčių tarifą, o tiesiog draudžiant šią ūkinę veiklą.

Jei mokestis didinamas siekiant riboti naftos gavybą iš tradicinių ar netradicinių šaltinių (ar jei sprendimas turės tokias pasekmes), svarbu prisiminti, kad pagal Konstitucijoje įtvirtintus principus, Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, o Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų tautos gerovei (46 str.). Todėl, jei teisės aktas yra siūlomas turint sąmoningą tikslą, kad tam tikra ūkinė veikla nebūtų vykdoma, kyla pagrįstas klausimas dėl tokio teisės akto atitikimo Konstitucijai. Nes projekto autoriai nepateikia įrodymų, kad riboti ar stabdyti skalūninių dujų gavybą yra naudinga visuomenei.

Siekis uždrausti skalūnų dujų gavybą yra dar sunkiau pagrindžiamas, jei naftos ir dujų gavyba iš tradicinių telkinių yra leidžiama, o iš skalūnų – draudžiama (arba de facto draudžiama, pvz., įvedant nepagrįstai aukštą išteklių mokesčio tarifą). Toks draudimas prieštarautų sąžiningumo, ūkio subjektų lygiateisiškumo ir ūkinės veikos laisvės principams.

Jei mokestis naftos ir dujų ištekliams yra taikomas tam, kad surinkti mokestinių pajamų, tuomet mokesčio dydis turi būti toks, kuris maksimizuotų pajamas. Kitaip tariant, jis neturi būti toks aukštas, kad potencialiai stabdytų veiklą, ir tuo pat metu turi generuoti pajamas į biudžetą.

Dėl taikomų apmokestinimo priemonių ir apmokestinimo lygio

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) studijoje apie išteklių mokesčius pateikia apibendrintus mokesčių tipus ir tikslus, kuriuos minėti mokesčiai pasiekia (žr. lentelę žemiau). Reikia pastebėti, kad nei šioje lentelėje, nei visoje studijoje (ar kitoje panašioje literatūroje), net nėra aptariama situacija, kuomet mokesčio tikslas būtų riboti gavybą.

Lietuvoje taikomas bazinis mokestis, savo esme labiausiai primena „royalty“ tipo mokestį, t.y. fiksuotą piniginį dydį arba ad valorem (nuo vertės) procentą, kuriuo apmokestinamos išgaunamas išteklių kiekis. Tačiau baziniai mokesčiai nėra vienintelės įmanomos apmokestinimo priemonės, kurias galima taikyti įmonėms išgaunančioms resursus.

Turint galvoje, kad šiuo metu pagrindinės lėšos (76 proc.) Lietuvoje iš naftos gavybos įmonių surenkamos būtent iš išteklių ir pelno mokesčių (atitinkamai 99 mln. Lt ir 41 mln. Lt iš 172 mln. Lt per 2010-2012 metus), galima konstatuoti, kad Lietuvoje taikomų mokesčių visuma yra gerai diversifikuota ir pasiekia net kelių tikslų.

Įvertinus, įmonių apyvartą per 2010-2012 metus (628 mln. Lt) ir visus sumokamus mokesčius (172 mln. Lt), reikia konstatuoti, kad sumokamų mokesčių lygis yra gana tipiškas įmonėms, kurios naudoja kapitalui, o ne darbo jėgai intensyvius gamybos procesus (t.y. naudoja santykinai mažiau darbo jėgos), parduoda akcizais neapmokestintas prekes.

Apmokestinimo tikslai ir priemonės


		Priemonės
		Pasirašymo premija	Fiksuotas bazinis mokestis	Kintantis bazinis mokestis	Išteklių rentos mokestis	Pelno mokestis	Valstybės dalyvavimas
APMOKESTNIMO TIKSLAI	Maksimizuoti įplaukas valstybei per visą projekto gyvenimo ciklą				X	X
	Užsitikrinti įplaukas anksti	X	X
	Užtikrinti tinkamas paskatas žvalgybai ir gavybai				X	X
	Gauti lėšų didėjant išgaunamos žaliavos kainai			X
	Užsitikrinti dalį nuosavybės						X
	Maksimizuoti išteklių panaudojimą				X	X
	Minimizuoti administracinę naštą ir rizikas	X	X
	Šaltinis: Fiscal Regimes for Extractive Industries: Design and Implementation, TVF, 2012

Dėl fiskalinio efekto

Kaip pažymima „Chevron“ 2013 m. gegužės 6 d. rašte LR Seimo Biudžeto ir finansų bei Aplinkos apsaugos komitetams, iš 172 mln. Lt sumokėtų mokesčių per 2010-2012 metus, 99 mln. Lt į biudžetą įplaukė per išteklių mokestį, o 73 mln. Lt – per kitus mokesčius, iš jų 41 mln. Lt per pelno mokestį. Žiūrint per bendrą biudžeto įplaukų prizmę, nėra esminio skirtumo, kuris mokestis generuoja pajamas, kadangi ir naftos ir dujų mokesčiai, ir pelno mokestis patenka į valstybės biudžetą.

Naftos ir dujų išteklių mokesčių tarifų didinimas nebūtinai padidins biudžeto įplaukas, ypač jei didesnis sumokamas išteklių mokestis sumažins įmonių pelningumą, nes tuomet mažėtų sumokamas pelno mokestis. Dar daugiau, išteklių mokesčio didinimas gali turėti net ir neigiamą poveikį, jei po mokesčių tarifo padidinimo tam tikruose telkiniuose veiklos nebeapsimokės vykdyti. Tuomet gali būti prarasti ne tik išteklių ir pelno, bet ir gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir kitos mokestinės pajamos.

Atkreipiame dėmesį į neseną panašią situaciją, kuomet buvo padidintas išteklių mokestis kasybos pramonei Lietuvoje. Pvz., 2010 m. buvo padidinti mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius ir tuomet tikėtasi surinkti papildomų 20 mln. litų. Tačiau vietoje planuotų papildomų 20 mln. litų pajamų bendros (t.y. visos) pajamos vos viršijo 20 mln. Lt. Paprastai tariant, didinant tarifus buvo planuojama surinkti daugiau lėšų į biudžetą, tačiau nutiko atvirkščiai: lėšų surinkimas nepadidėjo, Lietuvos kasybos įmonės tapo mažiau konkurencingos prieš konkurentus užsienio šalyse.

Dėl mokesčių poveikio naftos ir dujų gavybai

Naftos ir dujų gavyba yra rizikinga veikla, reikalaujanti didelių pradinių investicijų (pvz., žvalgybai), ir kurios ekonominė sėkmė nėra garantuota, nes dalies žvalgomų plotų ar telkinių ekonomiškai neapsimoka eksploatuoti. Tad natūralu, kad sėkmingi gavybos projektai turi generuoti santykinai didesnę ekonominę grąžą tam, kad padengtų nesėkmingus gavybos projektus. Lygiai taip pat sėkminga gavyba turi padengti išlaidas patirtas per žvalgybos procesą. Todėl svarstant apie konkrečios įmonės veiklos pelningumą, svarbu įvertinti visos jos vykdomos veiklos apyvartą ar pelną, nesikoncentruojant į konkrečius projektus ar gręžinius.

Svarbu suprasti, kad bazinis mokestis (royalty) yra taikomas nepriklausomai nuo įmonės pelningumo, t.y. įmonė gali veikti nuostolingai, tačiau vis tiek mokės bazinį mokestį. Ir atvirkščiai, pelno mokestis mokamas tada, jei įmonė veikia santykinai sėkmingai. Todėl nepagrįstai aukštas bazinis tarifas gali tiesiog sužlugdyti potencialią gavybą ir šiuo požiūriu yra labiau žalingas tiesioginei veiklai. Ir atvirkščiai, pelno mokestis yra mažiau žalingas tiesioginei veiklai, todėl tarp šių dviejų skirtingo tipo mokesčių reikia tam tikro balanso. Paprastai tariant, per didelis koncentravimasis į bazinius (royalty) tipo mokesčius gali privesti prie to, kad veikla paprasčiausiai nebus vykdoma.

Dėl aukštesnio mokesčio skalūnų dujoms ir naftai

Vienas iš įstatymų projektų (XIIP-471) siūlo nustatyti net 40 proc. bazinį mokestį (royalty) skalūnų dujoms ir naftai, ir šis mokestis būtų žymiai aukštesnis nei tradicinių išteklių gavybai taikomas bazinis mokestis. Šis pasiūlymas yra kritikuotinas dėl šių priežasčių.

Pirma, pagal galiojančius įstatymus, bazinio mokesčio dydis yra diferencijuojamas pagal iš telkinio išgaunamą angliavandenilių kiekį tonomis. Tokio diferencijavimo logika (greičiausiai) yra ta, kad fiksuoti pradiniai kaštai gavybai skirtingo dydžio telkiniams skiriasi daug mažiau, nei pajamos, gaunamos iš skirtingo dydžio telkinių. Siūlymas taikyti aukštesnį tarifą, ne pagal telkinio dydį, bet pagal telkinio geologines savybes yra nesuderinamas su dabar galiojančia mokesčių tarifų visuma, prieštarauja lygiateisiškumo ir proporcingumo principams.

Antra, siūlymas neatsižvelgia į tai, kad skalūnų naftos ir dujų gavyba paprastai yra brangesnė nei gavyba iš tradicinių šaltinių. Todėl aukštesnis bazinis mokestis (royalty) sukuria nepagrįstai aukštus, neproporcingus ir diskriminacinius barjerus ūkinei veiklai.

Atsižvelgus į visas aplinkybes siūlome:

1. Nekeisti esamų bazinių tarifų už naftos ir dujų išteklius

2. Neapmokestinti skalūnų ir naftos dujų diskriminaciniu 40 proc. tarifu.