Nutarimo projekte siūloma padidinti naftos ir naftos produktų atsargų (toliau – atsargų) dalį, kuri gali būti laikoma ES šalyse nuo 10 proc. iki 30 proc. Nors šis siūlymas ir atneš teigiamų rezultatų, manome, kad taisyklės [1] apskritai neturėtų riboti, kokią dalį atsargų galima laikyti ES šalių-narių teritorijose. Taip pat reikia atsisakyti tvarkos, kuomet laikyti atsargas ES šalių-narių teritorijose yra leidžiama tik gavus Energetikos ministerijos leidimą.
Siūlome Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir kontrolės taisyklių 22 punktą išdėstyti taip:
„22. Atsargos turi būti laikomos Lietuvos Respublikos teritorijoje įrengtuose naftos ar naftos produktų sandėliuose (terminaluose) (toliau vadinama – terminalai). Atsargos taip pat gali būti laikomos kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse Lietuvos Respublikos tarptautinių susitarimų numatytais atvejais. Kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse laikomos atsargos gali sudaryti 100 proc. visų privalomų sukaupti ir tvarkyti atsargų. Kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse laikomų atsargų negali būti daugiau kaip 10 procentų visų privalomų sukaupti ir tvarkyti atsargų. Laikyti atsargas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse įpareigotosios įmonės gali tik gavusios raštišką Energetikos ministerijos sutikimą. „
Siūlymo pagrindimas:
1. Atsargų dalies, laikomos kitų šalių-narių teritorijose, neribojimas gali sumažinti naftos produktų kainas vartotojams.
2. Direktyva ne tik leidžia, bet ir skatina atsargų laikymą kitų šalių-narių teritorijose.
3. Atsargų dalies, laikomos kitų šalių-narių teritorijose, neribojimas nesukelia papildomų rizikų ar neigiamų pasekmių, lyginant su dabartine situacija.
4. Atsargų dalies, laikomos kitų šalių-narių teritorijose, neribojimas nesukelia papildomų kontrolės ir priežiūros kaštų, lyginant su dabartine situacija.
5. Atsargų laikymui šalių-narių teritorijose reikalingas Energetikos ministerijos leidimas yra nereikalingas, prieštaraujantis direktyvos idėjai ir gali būti naudojamas konkurencijai Lietuvos degalų rinkoje mažinti.
Detalus siūlymo pagrindimas:
1. Atsargų dalies, laikomos kitų šalių-narių teritorijose, neribojimas gali sumažinti naftos produktų kainas vartotojams
Atsargų privalomas kaupimas ir tvarkymas sukelia papildomus kaštus ir sudaro galimybes didėti naftos produktų ar kitų energetinių produktų kainai. Sumažinus atsargų kaupimo kaštus, naftos produktų ir kitų energetinių produktų kainos gali sumažėti. Todėl būtina sudaryti visas galimybes, atsargas kaupti mažiausiomis sąlygomis. Būtent todėl reikia neriboti, kokią dalį atsargų įmonės gali kaupti ne Lietuvos, o ES šalių-narių teritorijose.
Konkurencijos Taryba Lietuvoje galiojančias privalomojo kaupimo taisykles įvardina kaip vieną iš pagrindinių veiksnių, sudarančių nepalankias sąlygas konkurencijai degalų rinkoje [2]. Palengvinus atsargų kaupimą ir neribojant atsargų kiekio, leidžiamo laikyti šalių-narių teritorijoje bus palengvintos konkurencijos sąlygos ir sukurtos prielaidos mažėti degalų kainai Lietuvoje (ar bent mažėti skirtumui tarp degalų kainų Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse).
Kaip pažymi Konkurencijos taryba, Lietuvoje taip pat pastebimas atsargų laikymo infrastruktūros trūkumas. Tokiu atveju, ribojimas, kokią atsargų dalį įmonės gali laikyti ne Lietuvos teritorijoje yra netikslingas ir prieštaraujantis direktyvos tikslui t.y. sukaupti naftos ir jos produktų atsargas.
2. Direktyva ne tik leidžia, bet ir skatina atsargų laikymą kitų šalių-narių teritorijose
Nors naftos ir jos produktų atsargų laikymas yra reglamentuojamas ES Direktyva 2006/67/EB [3] (toliau – Direktyva). Esminis direktyvos reikalavimas – turėti reikalingą kiekį naftos ir naftos produktų atsargų.
Direktyva rodo ypatingą dėmesį atsargų laikymui kitų valstybių-narių teritorijose, pabrėžiant tokio sprendimo veiksmingumą ir naudą. Taigi atsargų laikymas kitų šalių-narių teritorijose turi būti traktuojamas ne kaip išimtis ar galimybė, susidarius išskirtinei situacijai, o kaip visiškai priimtinas ir efektyvus būdas vykdyti direktyvos reikalavimus. Ankstesnė Lietuvos teisės aktuose numatyta nuostata, kad iki 10 proc. atsargų galima laikyti kitose ES šalyse narėse, ir dabartinis siūlomas pakeitimas (atsargų dalį padidinti iki 30 proc.) tai tik patvirtina.
Įgyvendinant šią direktyvą, atsargos įmonėms ar institucijoms (subjektams), esančioms valstybėje narėje, pasirašius tarpvyriausybinius susitarimus, gali būti kaupiamos bet kurios kitos valstybės narės teritorijoje. Atitinkamos valstybės narės vyriausybė priima sprendimą, ar dalį savo atsargų laikyti ne nacionalinėje teritorijoje. (Direktyvos 7 straipsnis)
Naftos atsargos iš esmės gali būti laikomos bet kurioje Bendrijos vietoje. Todėl reikėtų palengvinti atsargų už nacionalinės teritorijos ribų kaupimą.(Direktyvos preambulės 14 punktas)
Norint užtikrinti sklandų vidaus rinkos funkcionavimą, pageidautina skatinti naudotis susitarimais tarp valstybių narių dėl minimalių atsargų, kad būtų skatinama naudotis kitose valstybėse narėse esančiomis saugyklomis. Atitinkamos valstybės narės pačios turi priimti sprendimus dėl tokių susitarimų sudarymo.(Direktyvos preambulės 15 punktas).
3. Atsargų dalies, laikomos kitų šalių-narių teritorijose, neribojimas nesukelia papildomų rizikų ar neigiamų pasekmių, lyginant su dabartine situacija
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, riboti atsargų laikymą kitų šalių-narių teritorijoje, nustatant konkrečią atsargų dalį, yra neobjektyvu. Pagrindimo, kodėl šalių-narių teritorijoje galima laikyti 10 proc. arba 30 proc. atsargų taip pat nėra pateikta. Toks ribojimas yra netinkamas, sukeliantis papildomus kaštus atsargas kaupiančioms įmonėms ir trukdantis pasinaudoti direktyvoje numatytomis atsargų kaupimo mechanizmais. Vienintelis objektyvus sprendimas yra neriboti, kiek atsargų gali būti kaupiama šalių-narių teritorijoje, taip sudarant sąlygas įvykdyti direktyvos reikalavimus mažiausiomis sąnaudomis įmonėms ir vartotojui.
Svarbu suprasti, kad tam tikrą kiekį atsargų, siekiant išvengti tiekimo sutrikimų, įmonės kauptų ir be direktyvos įpareigojimų. Labai tikėtina, kad tos įmonės, kurioms tiekimo sutrikimai atsilieptų labai smarkiai, atsargas (ar jų dalį) ir toliau kaups, jų vertinimų patikimiausioje vietoje. Kaip pažymi Konkurencijos Taryba, nors Latvijos teisės aktai leidžia net iki 75 proc. atsargų kaupti ne Latvijos teritorijoje, šalyse-narėse laikoma tik apie 45 proc. atsargų [4]. Tad atsargų ribojimo panaikinimas neturės esminės įtakoms įmonėms ar sektoriams, kurie būtų smarkiai paveikti tiekimo sutrikimų. Tačiau toks ribojimo panaikinimas leistų visoms įmonėms atsargų laikymo vietą pasirinkti pagal poreikio ir laikymo kaštų santykį. O tai reiškia, kad atsirastų galimybė sumažinti veiklos kaštus, o kartu ir naftos produktų kainas vartotojams.
Atsargų laikymas kitose šalyse narėse yra įmanomas tik pagal tarptautinius susitarimus tarp Lietuvos valstybės ir kitų šalių narių. Taigi nėra pagrindo abejoti atsargų laikymo kitose šalyse patikimumu, nes tai garantuoja tarpvalstybiniai susitarimai, nebent yra abejojama tokių susitarimų patikimumu. Tokiu atveju reikėtų iš vis neleisti atsargų kaupti ne Lietuvos teritorijoje, tačiau tiek dabar galiojanti nuostata (iki 10 proc. atsargų), tiek siūloma nauja nuostata (iki 30 proc. atsargų) rodo priešingai.
4. Atsargų dalies, laikomos kitų šalių-narių teritorijose, neribojimas nesukelia papildomų kontrolės ir priežiūros kaštų, lyginant su dabartine situacija
Direktyvoje numatyta prievolė užtikrinti laikomų atsargų kontrolę ir priežiūrą sukelia tam tikrus kaštus įgyvendinančiai institucijai. Tačiau nėra pagrindo teigti, kad neribojant atsargų kiekio, laikomo šalių-narių teritorijose, šie kaštai išaugtų.
Pirma, vykdyti Lietuvos teritorijoje esančių atsargų kontrolę ir priežiūrą taip pat kainuoja. Antra, neribojant šalių-narių teritorijose laikomo atsargų kiekio, atsargų laikymo geografija savaime nepasikeis, nes atsargų laikymas įmanomas tik tarp šalių pasirašiusių tarpvalstybinius susitarimus. Kitaip tariant, net ir neribojant, kokią atsargų dalį galima laikyti šalių-narių teritorijose, atsargos butų laikomos lygiai tose pačiose šalyse-narėse kaip ir dabar, kuomet ne Lietuvos teritorijoje leidžiama laikyti 10 proc. (arba, kaip siūloma, 30 proc.).
Trečia, jei Lietuva pasirašytų daugiau tarptautinių susitarimų, atsargų laikymo geografija gali išsiplėsti ir leidžiant laikyti 10 ar 30 proc. atsargų ne Lietuvos teritorijoje. Todėl, jei galimas kaštų padidėjimas nėra veiksnys, leidžiant 10 ar 30 proc. atsargų laikyti ne Lietuvos teritorijoje, ta pati nuostata turėtų galioti ir iš vis neribojant atsargų dalies, laikomos šalių-narių teritorijoje.
5. Atsargų laikymui šalių-narių teritorijose reikalingas leidimas yra nereikalingas, prieštaraujantis direktyvos idėjai ir gali būti naudojamas konkurencijai Lietuvos degalų rinkoje mažinti
Dėl visų aukščiau išvardintų priežasčių nėra tikslo leisti kaupti atsargas kitose šalyse-narėse tik gavus Energetikos ministerijos leidimą. Tarptautiniai susitarimai tarp Lietuvos ir kitų šalių-narių dėl atsargų laikymo, minėtų susitarimų svarbiausių punktų reglamentavimas Direktyvoje, ir tai, kad susitarimų projektai yra derinami su Europos Komisija, užtikrina, kad atsargų laikymo tvarka ir sąlygos atitinka direktyvos keliamus reikalavimus. Šiuo požiūriu papildomas leidimas, išduodamas Energetikos ministerijos, yra perteklinis
Kaip pažymi Konkurencijos Taryba, net ir esant dabartinei atsargų laikymo tvarkai, t.y. leidžiant 10 proc. atsargų laikyti ES šalyse-narėse, įmonėms tokia teisė nėra suteikiama [5]. Akivaizdu, kad papildomas, ministerijos išduodamas leidimas, gali būti ir yra naudojamas kaip priemonė neleisti įmonėms pasinaudoti direktyvos suteikta teise. Tuo požiūriu leidimas yra prieštaraujantis direktyvos idėjai ir prisideda prie konkurencijos Lietuvos degalų rinkoje mažinimo.
[1] Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir kontrolės taisyklės, 2002 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 1901
[2] Pagrindiniai veiksniai darantys įtaką degalų kainai, Konkurencijos Taryba, 2010
[3] Tarybos Direktyva 2006/67/EB įpareigojanti valstybes nares išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas
[4] Pagrindiniai veiksniai darantys įtaką degalų kainai, Konkurencijos Taryba, 2010
[5] Pagrindiniai veiksniai darantys įtaką degalų kainai, Konkurencijos Taryba, 2010
