Šios pastabos buvo pateiktos LRS Ekonomikos komitetui 2006 m. gruodžio 15 d.
Nacionalinės energetikos strategijos (NES) projekte vyraujantys tikslai ir uždaviniai iš esmės numato tolesnį aktyvų valstybės dalyvavimą energetikos sektoriuje. Be to, turint galvoje neseną ir ES populiarumo sulaukusią tendenciją sieti užsienio, nacionalinio saugumo ir energetikos politikas, tikėtina, kad ateityje valstybės vaidmuo energetikos sektoriuje gali ne sumažėti, o padidėti.
Tai, kad valstybė skiria dėmesį tarptautinėms ir tarpvalstybinėms iniciatyvoms, skirtoms išjudinti veiklas, nevykstančias dėl politinių ar tarpvalstybinių trukdžių, vertiname teigiamai, nes tai iš tikrųjų ir yra geriausiai valstybės kompetenciją energetikos sektoriuje atitinkanti sritis, tačiau net ir čia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pasigenda ekonominių argumentų kai kurioms valstybės iniciatyvoms pateisinti.
LLRI nuomone, valstybei nereikėtų tiek dėmesio skirti procesams ir vyksmui energetikos sektoriui šalies viduje, t.y. ten, kur privati iniciatyva ir privatus kapitalas turi visas prielaidas veikti efektyviau nei valstybė.
Konstatuodami, kad NES neatitinka laisvosios rinkos principų, norėtume išskirti keletą NES punktų, kur, mūsų manymu, pataisos pagerintų NES, nekeičiant idėjinės paradigmos, kuria vadovaujantis buvo sukurta ši strategija.
LLRI analizuoja Lietuvos energetikos politiką savo darbuose „Lietuvos energetikos politika: „priemonės, galimybės, kryptys“ (2005), „Konkurencijos galimybės Lietuvos šilumos sektoriuje“ (2006), „Elektros energetikos įstatymo bei elektros energijos tiekimą ir skirstymą reglamentuojančių poįstatyminių aktų analizė” (2006), „Kogeneracijos reglamentavimas ir perspektyva Lietuvoje” (2006).
