Pozicija. Dėl Nacionalinio atsinaujinančių šaltinių energijos naudojimo plėtros 2010-2020 metų veiksmų plano

Susipažinę su Nacionaliniu atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros 2010-2020 metų veiksmų planu (toliau – teisės akto projektu), siunčiame LLRI pastabas.
Atsižvelgiant į tai, kad:
Lietuvos anglies dvideginio (CO2) emisijos sudaro 14190 tūks. tonų (2006 m. duomenys)arba 4,3 tonos CO2 vienam gyventojui. Palyginimui, Danijos emisijos vienam gyventojui yra 10,3 tonos, Estijos – 11,90 tonos. Iš ES šalių mažesnes CO2 emisijas už Lietuvą turi tik Latvija – 3,6 tonos[1];
Pasaulyje tarp 209 šalių Lietuva užima 80-ą vietą pagal CO2 emisijų dydį (2006 m. duomenys) [2]. Pagal 2003 metų duomenis, Lietuvos CO2 emisijos vienam gyventojui buvo 3,2 tonos, tuo tarpu pasaulio svertinis vidurkis – 4,2 tonos[3];
Lietuvos anglies dvideginio (CO2) emisijos 2006 m. buvo 60 proc. mažesnės nei 1990 metais[4] (Kioto protokolo atskaitos metai), 36 proc. mažesnės nei 1992 metais, 12 proc. mažesnės nei 1995 metais[5];
Lietuvos CO2 emisijos turi be galo mažą efektą pasauliniams klimato procesams. Be to, Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių demonstruojančių CO2 emisijų sumažėjimą, ir net drastišką CO2 emisijų sumažėjimą lyginant su 1990-aisiais – Kioto protokolo atskaitos metais. Lietuva neturi imtis daugiau nei minimalių prisiimtų įsipareigojimų mažinti CO2 emisijas.
Atsižvelgiant į tai, kad:
Teisės akto projekte pripažįstama, kad didesnės atsinaujinančių išteklių kainos yra pagrindinė priežastis šių šaltinių nepopuliarumui (4.3 punktas);
Lietuva, pagal BVP vienam gyventojui tarp ES šalių užima 23 vietą (2007 m. duomenys)[6];
Atsinaujinančių išteklių naudojimas daugiau, nei tai yra ekonomiškai pateisinama (t.y. naudojimas tokių energijos išteklių, kurie neatsipirktų nesant valdžios įsikišimo), Lietuvai bus sunkesnis žingsnis nei daugumai kitų, turtingesnių ES šalių. Todėl Lietuvos politika ekonomiškai nepasiteisinančių energijos išteklių naudojime turėtų siekti vykdyti tik ES nustatytus privalomus minimumus.
Atsižvelgiant į tai, kad:
Pripažįstama, kad pirmos kartos biodegalų vartojimo skatinimas yra netvarus, o spartus biodegalų gamybos didinimas turi daug neigiamų ekonominių ir ekologinių pasekmių[7][8];
Remiantis ES direktyva dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją 2009/28/EB, privalomas biodegalų naudojimo rodiklis gali būti įmanomas tik tada, jei gamyba bus tvari, o antros kartos biodegalai taps komerciškai patrauklūs (preambulės 9 punktas);
Remiantis ES direktyva dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją 2009/28/EB, privalomas 10 proc. tikslas transporte turėtų būti taikytinas visiems atsinaujinantiems energijos šaltiniams, o ne tik biodegalams;
Teigiamai vertintina tai, kad teisės akto projekte privalomas rodiklis transporte taikomas visiems atsinaujinantiems energijos šaltiniams (45.1). Tačiau pagal direktyvą 2009/28/EB, privalomas pasiekti rodiklis transporte yra 10 proc. atsinaujinančių energijos išteklių, o ne 15 proc., kaip numatyta teisės akto projekte. Atkreipiame dėmesį, kad teisės akto projekto priedo 67 priemonė skatintų biodegalų vartojimą, neužtikrinant biodegalų gamybos tvarumo bei didintų kuro kainą vartotojams.
Taip pat teikiame šias pastabas
Sutinkame su teisės akte identifikuotomis problemomis (44.2 punktas), kad licencijavimo tvarka ir sudėtingas teritorijų planavimo procesas neigiamai veikia galimybes panaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Skatiname nuosekliai mažinti iš valstybės reguliavimo kylančią naštą visų rūšių energijos gamybai.
Teigiamai vertiname 46.2 punkto nuostatą, kad paramos schemos teikia pirmenybę projektams mažiausiomis sąnaudomis duodantiems didžiausią efektą. Tačiau primename, kad paramos schemos, kuomet remiama ekonomiškai nepagrįstos energijos gamyba, didina galutines energijos kainas vartotojams. Todėl tokios priemonės, įskaitant ir praktiškai visas priede numatytas priemones, vartotojams kainuoja du kartus – didesniais mokesčiais ir aukštesne energijos kaina.
 Atkreipiame dėmesį, kad priede numatytos atsinaujinančių resursų skatinimo priemonių Nr. 31[9], 33[10], 45[11], 46[12], 67[13]įgyvendinimo našta nepagrįstai tenka privatiems asmenims. Tai reiškia papildomas išlaidas verslui ir kitiems energijos vartotojams. Siūlome atsisakyti šių įpareigojimų.
Kadangi valstybės lėšas, kaip ir kitus ribotus resursus, reikia naudoti taupiai, siūlome įvertinti priede išvardintų priemonių Nr. 73-81 būtinumą. Tai pat atkreipiame dėmesį, kad priemonės Nr. 68[14] įgyvendinimas didins valstybės įmonių, įstaigų ir institucijų išlaidas.
Siūlymai:
CO2 emisijas riboti tik tiek, kad atitikti minimalius prisiimtus įsipareigojimus.
Ekonomiškai nepateisinamų atsinaujinančių išteklių naudojimą didinti tik tiek, kad atitikti minimalius prisiimtus įsipareigojimus. Atsinaujinančių resursų dalį transporte numatyti didinti iki 10 proc.
Atsisakyti atsinaujinančių resursų skatinimo plano priemonių 31, 33, 45, 46, 67, kurių įgyvendinimo našta tiesiogiai tenka privačiam sektoriui.

[1] Šaltinis: JTO, Environmental Indicators, Greenhouse Gas Emissions, http://unstats.un.org/unsd/environment/air_co2_emissions.htm
[2] Šaltinis: JTO, Millennium Development Goals Indicators, http://mdgs.un.org/unsd/mdg/SeriesDetail.aspx?srid=749&crid=
[3] Šaltinis: NationMaster.com, naudojantis World Resources Institute Climate Analysis Indicators Tool http://www.nationmaster.com/graph/env_co2_emi_percap-environment-co2-emissions-per-capita
[4] Šaltinis: JTO, Environmental Indicators, Greenhouse Gas Emissions, http://unstats.un.org/unsd/environment/air_co2_emissions.htm
[5] Šaltinis: JTO, Millennium Development Goals Indicators, http://mdgs.un.org/unsd/mdg/SeriesDetail.aspx?srid=749&crid=
[6] Šaltinis: Eurostat, GDP per capita, consumption per capita and comparative price levels in Europe, 2008, http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_OFFPUB/KS-SF-08-112/EN/KS-SF-08-112-EN.PDF
[7] Šaltinis: Pasaulio Bankas, A Note on Rising Food Prices, Public Research Working Paper, 2008 http://www-wds.worldbank.org/external/default/WDSContentServer/IW3P/IB/2008/07/28/000020439_20080728103002/Rendered/PDF/WP4682.pdf
[8] Šaltinis: OECD, Is the Cure Worse than the Disease, 2007, http://www.foeeurope.org/publications/2007/OECD_Biofuels_Cure_Worse_Than_Disease_Sept07.pdf
[9] Parengti energetiką, teritorijų planavimą ir statybų sritį reglamentuojančius teisės aktų pakeitimų ir naujų teisės aktų projektus, pagal kuriuos asmenys, planuojantys, projektuojantys, statantys ir atnaujinantys pramonės ar gyvenamosios paskirties teritorijas, užtikrintų, kad būtų diegiami įrenginiai ir sistemos, skirti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui, centralizuotam šilumos ir vėsumos tiekimui, taip pat pagal kuriuos į miestų infrastruktūros planavimą įtraukiamas šilumos ir aušinimo iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas
[10] Parengti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo projektą, nustatant reikalavimą, kad naujuose pastatuose ir esamuose pastatuose, kuriuos reikia atnaujinti (modernizuoti), būtų naudojami minimalūs atsinaujinančių energijos išteklių kiekiai
[11] Nustatyti reikalavimus, kurie užtikrintų, kad atitinkamo dydžio gyvulininkystės, paukštininkystės ir kituose kompleksuose, kuriuose susidaro organinės atliekos, būtų įrengiami šių atliekų apdorojimui ir (ar) perdirbimui skirtos biodujų jėgainės
[12] Nustatyti reikalavimus, kurie užtikrintų, kad pramonės įmonėse susidarančios organinės atliekos būtų utilizuojamos biodujų jėgainėse
[13]Pakeisti Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomuosius kokybės rodiklius, patvirtintus aplinkos ministro, ūkio ministro ir susisiekimo ministro 2006 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. D1-399/4-336/3-340, numatant didesnį biologinės kilmės degalų naudojimą transporto sektoriuje
[14]Parengti teisės aktų pakeitimų projektus, siekiant skatinti elektros energija varomų transporto priemonių, hibridinių elektros energija varomų transporto priemonių naudojimą valstybės institucijose, įstaigose, įmonėse