Nauja atominė elektrinė – verslas, o ne politika
Lietuvos laisvosios rinkos instituto pozicija dėl naujos AE statybos
Kad naujoji AE veiktų sėkmingai
Dabartinė situacija energetinių išteklių rinkose atrodo palanki naujos atominės elektrinės (AE) statybai (pvz., aukštos naftos ir dujų kainos), geopolitiniai veiksniai taip pat daro teigiamą įtaką naujos AE statybos perspektyvoms. Tačiau tai nereiškia kad ši situacija tęsis ir per visą AE atsipirkimo laikotarpį. Aukštos angliavandenilinių išteklių kainos ilgajame laikotarpyje nėra garantuotos, nes jos gali ir kilti, ir kristi. Taigi atsižvelgiant į projekto atsipirkimo laikotarpį, sunkiai prognozuojamas angliavandenilinių išteklių kainas ir labai dideles kapitalo investicijas, galima teigti, kad šis projektas turi nemažą (tegul ir neišvengiamą) rizikos laipsnį.
Lietuvos nusiteikimas statyti naują AE bendrai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos (o galbūt ir Lenkijos) kapitalo yra sveikintinas Europos Sąjungos valstybių-narių bendradarbiavimo pavyzdys energetikos sektoriuje. Tačiau taip pat svarbu užtikrinti, kad naujoji AE nebūtų traktuojama kaip grupės šalių jungtinis „čempionas“, nepriklausomybės garantas ar pigios elektros energijos šaltinis, o atvirkščiai – kaip normalus verslo objektas. Lygiai taip pat naujoji AE turi būti verslo objektas, duodantis piniginę grąžą (pelną arba bent padengiantis išlaidas), o elektra prekiaujantis ekonomiškai pagrįstomis kainomis.
Būtent todėl, kad AE projektas yra rizikingas verslo projektas, su juo susiję sprendimai turi būti priimti remiantis verslo logika, o ne vien politiniais motyvais. Sprendimus dėl AE turėtų priimti investuotojai („Lietuvos energija“, „Latvijos energija“, „Estijos energija“ ir kiti). Pati Ūkio ministerija ar Lietuvos Vyriausybė neturėtų tiesiogiai dalyvauti sprendžiant verslo klausimus ir galimų investuotojų į AE atrankos klausimus; ši įtaka turėtų pasireikšti tik per Ūkio ministerijos skiriamų atstovų poziciją „Lietuvos energijos“ valdymo organuose.
Kieno AE?
Privataus kapitalo pritraukimas dalyvauti projekte sumažintų finansinę riziką, kurią patirs valstybė, ir leistų išryškėti tikrai projekto kainai ir rizikai. Todėl net neturėtų būti nagrinėjamas klausimas, kam dar „leisti“ investuoti į AE, o esant lėšų poreikiui reikėtų vykdyti viešą naujos AE akcijų emisiją. Akcijų emisija geriausiai paskirstytų įtaką tarp investuotojų ir tokiu būdu supaprastintų naujos AE valdymą.
Akcijų pardavimas biržoje ir privačių investuotojų pritraukimas iš dalies spręstų lėšų statybai klausimą, o tai savo ruožtu suteiktų daugiau galimybių renkantis naujos AE pajėgumą. Be to, dalies akcijų pardavimas biržoje, veikiant kainos dinamiką, leistų išryškėti problemoms ir privalumams, su kuriais gali susidurti naujoji AE. Kitaip tariant, akcijų kainos pokytis galėtų veikti kaip vienas iš objektyvių indikatorių, nurodantis naujosios AE numatomas rizikas ir pelningumą. Galiausiai, pats akcijų pardavimas per biržą pridėtų viešumo ir skaidrumo visam naujosios AE projektui.
Tarpvalstybinis susitarimas naujosios AE projekte dalyvauti lygiomis teisėmis neužkerta kelio privataus kapitalo dalyvavimui. Įmanomos įvairios akcijų ir kontrolės pasidalijimo kombinacijos, tačiau kontrolė, investuoto kapitalo dydis ir atsakomybė yra tarpusavyje susiję dydžiai. Naujoji AE ir taip bus Lietuvos jurisdikcijoje ir laikysis LR įstatymų (kainų reguliavimo, atliekų tvarkymo ir kt.). Todėl nors naujosios AE kontrolinio akcijų paketo priklausymas Lietuvai yra iš esmės derybų klausimas, reikia rimtai atsižvelgti ir į tai, ar Lietuvos pusė turi pakankamai išteklių siekti kontrolinio akcijų paketo.
Papildomos rizikos: politikos atspindžiai energetikoje
ES energetikos politika tampa vis labiau politizuota; prioritetai ir plėtros kryptys nustatomos vadovaujantis ne vien ekonominiais, bet ir politiniais prioritetais, todėl kyla pavojus, kad energetikos sektorius plėtosis remdamasis trumpalaikiais politiniais tikslais, o ne ilgalaikiais ekonominiais prioritetais. Dabartinė politinė aplinka yra palanki naujos AE statybai, tačiau pats energetikos politizavimas sukuria prielaidas situacijai radikaliai pasikeisti būtent dėl to paties energetikos politizavimo.
Dabartinėse diskusijose apie naująją AE dažnai akcentuojamas energetinės nepriklausomybės argumentas ir tai, kad augant angliavandenilinių išteklių kainoms atominė energetika yra ekonomiškai pagrįsta. Tačiau ES energetiką smarkiai veikia politiniai sprendimai, kurie iškraipo ir formuoja energetikos sektorių. Politiniai sprendimai, kitaip nei rinkos tendencijos, tuo ir pasižymi, kad gali radikaliai pasikeisti dėl politikos kaitos.
Remdamasi politiniais argumentais, ES propaguoja konkrečias technologijas ir kuro rūšis. Energetikos produktas (šiuo atveju – elektros energija) yra prekė, kuriai veikia universalūs ekonomikos dėsniai, o vartotojui dažniausiai yra nesvarbu, kokia energijos rūšis ar kokia technologija gamina elektros energiją – svarbu, kad elektros energijos kaina ir kokybė atitiktų jo poreikius. Todėl LLRI atominės energetikos nei propaguoja, nei jai priešinasi. Mūsų nuomone, atominė energetika yra perspektyvi, tačiau „kiek“, „kada“ ir „kokios“ energetikos reikia, geriau nustato rinkos mechanizmas nei politiniai, kad ir geriausių ketinimų paskatinti, sprendimai.
Anksčiau tarp ES politikų vyravęs neigiamas požiūris į atominę energetiką keičiasi, planų atsisakyti atominės energetikos iš esmės nebėra, o ES gyventojų požiūris (taigi ir valstybių politika) į atominę energetiką taip pat gerėja. Atominė energetika atitinka ES energetikos politikos prioritetinius tikslus kovoti su klimato kaita, didinti ES energijos gamybos pajėgumus ir energetinį saugumą, diversifikuoti energijos šaltinius ir iš esmės yra suderinama su ES energetikos politika. O tai reiškia, kad mažėja reguliacinė rizika, susijusi su atominės energetikos naudojimu ateityje.
Siekiant, kad atominės elektrinės, kaip ir bet kurios kitos energetikos įmonės, darbas būtų efektyvus, o energetikos sistemos raida – sėkminga,būtina atsisakyti parduodamos energijos kainos reguliavimo ir netgi tokio reguliavimo galimybės. Taip pat būtina užtikrinti, kad teisės aktais ar administracinėmis priemonėmis nebus ribojamos ilgalaikės sutartys pirkti (parduoti) elektros energiją, nebus nustatomi išskirtiniai informacijos apie parduodamos elektros kainą reikalavimai, nebus nustatyti kiti apribojimai atominės elektrinės kaip ūkio subjekto veiklai.
Atsižvelgdamas į pateiktus argumentus, LLRI siūlo siekti į naujosios AE projektą pritraukti privataus kapitalo ir dalį naujosios AE akcijų parduoti vertybinių popierių biržoje, naująją AE, tiek statybos, tiek veikimo laikotarpiu traktuoti kaip verslo objektą, naujosios AE valdymą kiek manoma labiau izoliuoti nuo politinių įtakų ir trumpalaikių politinių sprendimų.
