Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) teikia pastabas dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. O3-328 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projekto (toliau – Projekto).
VIAP elektros energetikos sektoriuje veikia panašiai kaip mokestis, kurį moka visi elektros energijos vartotojai (įskaitant ir gamintojus), o pajamos iš VIAP atitenka nustatytiems elektros energijos gamintojams. Projektu siūloma nuo VIAP mokesčio atleisti tuos gamintojus, kurie elektros energiją, naudojamą savo reikmėms, pasigamina iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Taigi, projektu pripažįstama, kad nėra tikslinga VIAP mokesčiu apmokestinti elektros energijos, naudojamos įmonių ūkinėms reikmėms. Toks sprendimas yra tinkamas ir gali padidinti paskatas įmonėms investuoti į elektros energijos gamybą. Tai prisidėtų ir prie naujų, efektyvesnių generavimo pajėgumų atsiradimo, decentralizuotos energijos gamybos ir kitų teigiamų efektų, pilnai atitinkančių strategines nuostatas Lietuvos energetikoje.
Tačiau projektu nuo VIAP mokesčio norima atleisti tik tokius gamintojus, kurie savo reikmėms reikalingą energiją gamina iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tokia nuostata yra netinkama, nes:
1. Remiantis energetikos sektoriaus strateginiais dokumentais, tai, iš kokio šaltinio yra pagaminta savo reikmėms naudojama elektros energija, neturėtų turėti lemiamos įtakos, sprendžiant ar apmokestinti energiją VIAP mokesčiu;
2. Elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių išteklių gali būti netinkama kai kurioms įmonėms. Projektu tokioms įmonėms yra nesumažinamos išlaidos elektros energijai ir tokiu būdu pakenkiama jų konkurencingumui.
3. VIAP neapmokestinant savo reikmėms iš atsinaujinančių energijos šaltinių pasigamintos ir suvartotos elektros energijos, nebelieka pagrindo tos pačios tvarkos netaikyti ir energijai iš kitų šaltinių.
4. Projektas nesprendžia problemos, o veikia tik kaip papildoma parama atsinaujinančių išteklių energetikai.
Tai, iš kokio šaltinio yra pagaminta savo reikmėms naudojama elektros energija neturėtų turėti lemiamos įtakos, sprendžiant ar apmokestinti energiją VIAP mokesčiu. Dabar galiojanti Nacionalinė energetikos strategija (NES) ir naujas NES projektas pažymi, kad būtina efektyviau naudoti energiją, siekti konkurencingumo. Dėl to elektros energijos gamybos plėtra (atnaujinimas) iš kitų nei atsinaujinančių šaltinių taip pat yra siektinas tikslas. Būtent todėl Projekte numatyta nuostata, kad VIAP neapmokestinama tik iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta energija, yra netinkama.
Savo reikmėms pasigamintos ir suvartotos energijos neapmokestinimas VIAP mokesčiu paskatintų investicijas į elektros energijos gamybos pajėgumus: tiek atsinaujinančių šaltinių, tiek visų kitų šaltinių. Kokią energijos rūšį pasirinkti, nuspręstų pats gamintojas, priklausomai nuo jo poreikių.
Pažymėtina, kad kai kurios įmonės, turinčius savus energijos gamybos pajėgumus, negali pasikliauti energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių dėl šių šaltinio nepatikimumo ar gamybos nepastovumo. Jei įmonės negali savo reikmėms naudoti atsinaujinančių šaltinių, energijos kaina ir išlaidos energijai tokioms įmonėms nėra sumažinama. Tokiu būdu, įmonėms, kurios energiją gaminasi ne iš atsinaujinančių šaltinių, būtų sukuriamos nelygios konkurencinės sąlygos lyginant su kitomis įmonėmis.
Norėtume atkeipti dėmesį, kad jei būtų leista VIAP neapmokestinti savoms reikmėms naudojamą energiją pagamintą iš atsinaujinančių šaltinių, nebeliktų pagrįstų argumentų tos pačios tvarkos netaikyti energijai, pagamintai ne iš atsinaujinančių šaltinių. Tai, kad įgyvendinus siūlymą gali sumažėti VIAP surenkama lėšų suma, negali būti naudojamas kaip argumentas VIAP neapmokestinti tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintos elektros energijos. Jei surenkama lėšų suma iš VIAP mažėtų, šią problemą galima spręsti mažinant VIAP išlaidas (arba atitinkamai didinant VIAP mokestį). Tačiau, jei esamas Projektas nenumato šių problemų atsiradimo (ar sprendimų būdų), nėra pagrindo teigti, kad VIAP lėšų sumažėjimas yra pagrįsta priežastis nepritarti LLRI siūlymui.
Pagal Projektą iš esmės tėra toliau skatinama elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių. Tačiau tokios energijos gamyba jau ir taip yra remiama superkant energiją pagal nustatytą tarifą. Tokiu būdu Projektas nesprendžia problemos, kad įmonių pasigaminta ir naudojama energija yra apmokestinama VIAP. Projektas tėra tik papildoma parama atsinaujinančių išteklių energetikai.
Apibendrinant – siūlymas neapmokestinti elektros energijos gaminamos ir naudojamos savo reikmėms yra labai tinkamas. Tačiau neapmokestinti reikia ne tik energijos pagamintos iš atsinaujinančių šaltinių, bet visos energijos naudojamos savo reikmėms.
Siūlome projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
10. Gamintojo už VIAP mokėtina suma apskaičiuojama kaip gamintojo per atsiskaitomąjį laikotarpį savo ūkiniams poreikiams suvartoto elektros energijos kiekio, įskaitant jo teritorijoje esančių juridinių ar fizinių asmenų ūkiniams poreikiams suvartotą elektros energijos kiekį, ir VIAP kainos, kurią nustato Komisija, vadovaudamasi Metodika, sandauga. Į elektros energijos kiekį, už kurį taikomas mokėjimas už VIAP, neįtraukiama savo reikmėms bei ūkiniams poreikiams tenkinti suvartota elektros energija.
