Šiuo metu centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) sektorius susiduria su naujais iššūkiais ir naujomis galimybėmis. Išaugusios iškastinio kuro kainos ir krentanti pagrindinių vartotojų (gyventojų) perkamoji galia sukuria situaciją, kuomet CŠT įmonėms augančias sąnaudas perkelti vartotojams tampa vis sunkiau. Tuo pat metu yra galimybė pasinaudoti pigesnio alternatyvaus kuro (biokuro) teikiamomis galimybėmis, sumažinti šilumos gamybos sąnaudas ir taip sumažinti kainą vartotojams. Bet šiam tikslui įgyvendinti reikalingos nemažos investicijos, kurias patirtų prie biokuro pereinančios centralizuotos šilumos gamybos įmonės. Turint galvoje prastą centrinės ir vietos valdžios finansinę situaciją, viešojo kapitalo valdomoms CŠT įmonėms atlikti investicijas yra sudėtinga.
Tuo pat metu nėra pakankamai išnaudojamas potencialus investicijų šaltinis – privatus kapitalas. Atvėrus CŠT sektorių privačiam kapitalui būtų galima surinkti reikiamas lėšas investicijoms. Privataus kapitalo atėjimas į CŠT sektorių turėtų ir kitų teigiamų pasekmių: atneštų privačių vadybos praktikų, padidintų veiklos efektyvumą. Privataus kapitalo atėjimas galimas ne tik per visišką privatizavimą, bet ir per viešojo – privataus kapitalo partnerystę (toliau – VPP), viešajam sektoriui išlaikant CŠT įmonių nuosavybę. Vis dėlto privataus kapitalo atėjimas į CŠT sritį susilaukia didelio politinio ir visuomenės pasipriešinimo. Šio darbo tikslas – identifikuoti pagrįstas grėsmes, parodyti tariamų grėsmių nepagrįstumą ir grėsmių sumažinimo galimybes.
