Siūlomas įstatymo pakeitimas sudarytų prielaidas ir sąlygas atlikti daugiabučių namų modernizaciją be gyventojų sutikimo. Tai pažeistų asmens teisę naudotis savo nuosavybę jam priimtiniausiu būdu ir būtų esminis galiojančios tvarkos pakeitimas, leidžiantis priskirti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus asmenims net ir be jų sutikimo.
Siūloma tvarka būtų taikoma daugiabučiams pastatytiems iki 1993 m. ir neatitinkantiems privalomųjų reikalavimų [1] [2], keliamų daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemai.
Pagal dabar galiojančią tvarką, t.y. Šilumos ūkio įstatymo 33 str., privalomųjų reikalavimų neatitinkantiems namams yra taikomos maksimalios šilumos suvartojimo normos. Šilumos tiekėjas neturi teisės reikalauti, kad tokių namų, butų ir kitų patalpų savininkai mokėtų už suvartotos šilumos kiekį, viršijantį maksimalias šilumos suvartojimo normas. Savivaldybė gali įpareigoti savininkus rekonstruoti namo šilumos sistemą taip, kad ji atitiktų privalomuosius reikalavimus. Savininkams to nepadarius per 18 mėnesių, savivaldybė įgyja teisę tokiam namui nebetaikyti maksimalių šilumos suvartojimo normų.
Sutinkame, kad situacija, kuomet reikalavimų neatitinkančių namų savininkai nemoka už visą suvartotą šilumą yra neteisinga kitų šilumos vartotojų atžvilgiu. Tačiau ir dabartinė sistema leidžia tokiems savininkams nebetaikyti maksimalių šilumos suvartojimo normų. Kitaip tariant, dabartinė sistema leidžia nebetaikyti nepagrįstai palankių sąlygų savininkams, kurie netinkamai rūpinasi savo nuosavybe.
Tuo tarpu įstatymo pakeitimas, esant panašiai situacijai (t.y. kai savininkai netinkamai prižiūri nuosavybę), administratoriui suteiktų teisę atlikti rekonstrukcijos darbus bendrasavininkių vardu. Tai reiškia, kad rekonstrukcijos darbai būtų atliekami negavus nuosavybės savininkų sutikimo. Svarbiausia, savininkams būtų priskirti iš rekonstrukcijos darbų kylantys finansiniai įsipareigojimai. Kitaip tariant, įstatymu siūloma atlikti daugiabučių modernizaciją be savininkų sutikimo, o savininkus įpareigoti apmokėti modernizacijos kaštus. Tokiu būdu nuosavybės teisės yra pažeidžiamos du kartus: pirma, keičiant nuosavybę be savininko sutikimo, antra, įpareigojant savininką apmokėti už darbus, kurie buvo atlikti be jo sutikimo.
Apie daugiabučių renovacijos galimybę be bendrasavininkių sutikimo buvo plačiai diskutuota. Tačiau naujausia patvirtinta daugiabučių namų modernizavimo programa remiasi būtent bendrasavininkių sutikimu dėl modernizavimo ir su tuo susijusių finansinių įsipareigojimų prisiėmimo. Veikianti valstybės paramos sistema taip pat yra pritaikyta tokiai daugiabučių namų modernizacijai, kuri yra vykdoma su bendrasavininkių sutikimu. Todėl siūlomas įstatymo pakeitimas yra iš esmės nesuderinimas su priimtais teisės aktais ir pasirinkta daugiabučių namų modernizavimo strategija.
Siūlomas įstatymo pakeitimas bando apeiti žinomas modernizacijos proceso kliūtis: gauti visų bendrasavininkių sutikimą dėl modernizacijos dažnai yra sudėtinga, o įpareigoti bendrasavininkį apmokėti už modernizaciją, šiam nedavus sutikimo, neleidžia Civilinio kodekso nuostatos. Sutinkame, kad šios kliūtys yra rimtos ir vaidina didelį vaidmenį dabartinėje daugiabučių namų modernizavimo situacijoje. Tuo pat metu manome, kad siūlomas įstatymo pakeitimas nėra tinkamas būdas spręsti šias problemas.
Vertinant dabartinius modernizacijos mastus, reikia atsižvelgti į sunkią gyventojų finansinę padėtį, neužtikrintumą dėl pajamų ateityje, pesimistišką ekonominės situacijos vertinimą ir kitus veiksnius, neigiamai veikiančius gyventojų paskatas investuoti. Natūralu, kad tokiomis sąlygomis, gyventojai racionaliai nesiima didelių investicijų su ilgu ir neužtikrintu atsipirkimo laikotarpiu. Šiuo metu lėti renovacijos tempai yra ir ekonominės situacijos pasekmė.
Norime atkreipti dėmesį, kad siūlomas įstatymo pakeitimas, administratoriui leidžia atlikti ne tik darbus, kurie pritaikytų daugiabučio namo šildymo sistemą nustatytiems reikalavimams, bet ir visą daugiabučio modernizaciją. Pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos [3] 3 priedą, valstybė remia ne tik šildymo ir karšto vandens sistemų kapitalinį remontą ar rekonstravimą, bet ir langų ir lauko durų keitimą, stogo šiltinimą, balkonų įstiklinimą, fasadinių sienų šiltinimą, liftų remontą ir kt.
Tai pat norime atkreipti dėmesį, kad pagal ankstesnę tvarką, daugiabučio namo savininkams buvo suteikiamas ne mažiau kaip 18 mėnesių laikotarpis atlikti reikalaujamus darbus. Siūloma tvarka reikalauja paruošti investicinį projektą ir priimti sprendimą per 6 mėnesius.
Įstatymo pakeitimas gali turėti įtakos dideliam piliečių skaičiui, todėl įstatymui aptarti reikalinga vieša ir išsami diskusija. Dėl šios priežasties įstatymo svarstymas skubos tvarka ir konsultavimasis su visuomene, trunkantis tik 3 dienas, yra netinkamas.
Siūlome:
1. Nesvarstyti įstatymo pakeitimo skubos tvarka.
2. Nepritarti įstatymo pakeitimui.
[1] Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomieji reikalavimai, LR aplinkos ministro ir LR ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 326/4-253.
[2] Pagal privalomuosius reikalavimus namuose privalo būti:
– šių namų projektinėje dokumentacijoje arba, jeigu tokios dokumentacijos nėra, normatyviniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinkanti Sistema (šildymo prietaisų galia, šilumnešio debitų paskirstymas, vamzdynų šiluminė izoliacija);
– hidraulinio balansavimo priemonės;
– atsiskaitomieji apskaitos prietaisai suvartojamos šilumos ir (ar) karšto vandens kiekiui nustatyti ties tiekimo-vartojimo riba;
– įrenginiai reguliuoti šilumos suvartojimą pastate.
–
[3] Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. 1213
