Kai „British Petroleum“ bosas Lord Browne 2006-ųjų birželį pareiškė, kad vidutiniu laikotarpiu naftos kainos turėtų kristi iki $40 už barelį, o ilguoju laikotarpiu dar daugiau – iki $25, daugelis šio pranešimo nepastebėjo arba jį ignoravo. Ir tikrai, tada barelis kainavo apie $70 ir nerodė jokių kritimo požymių. Netgi atvirkščiai – daugelis žinomų kompanijų visai rimtai šnekėjo apie $105 ar net $150 už barelį. Ekonomistai prognozavo globalią recesiją, ateitis atrodė niūri ir brangi.
Tačiau nieko panašaus neįvyko, naftos kainos krito ketvirtadaliu ir dabar kainuoja apie $60. Buvo paneigta jau beveik prigyti suspėjusi frazė, kad naftos kainos gali tik kilti. Globalios recesijos kol kas taip pat neįvyko. The Economist nuomone, dėl ūkio struktūros kaitos, traukiantis pramoniniam ir plečiantis paslaugų sektoriui, išsivysčiusios šalys naudoja vis mažiau naftos vienam BVP vienetui sukurti, todėl ekonomikos pajėgios sugerti naftos kainos kilimą iki maždaug $80 už barelį be didesnių padarinių.
Be abejo, čia labai tinka posakis, kad lengva šnekėti po fakto, t. y. kai tie dalykai jau įvykę. Jei iš istorijos ir galima ko nors pasimokyti, tai reikėtų prisiminti 1980-ųjų naftos krizes, kai naftos kainos buvo pasiekusios apie $80 dabartiniais pinigais. Tačiau vėliau sekė apie penkerius metus trukęs beprecedentis kainų kritimas, kol 10-ajame dešimtmetyje buvo pasiektas maždaug $15-$20 lygis. Dabartinė situacija rodo vieną paprastą tiesą: aukštos kainos didina pasiūlą ir veikia kainos mažėjimo linkme, nes sudaro paskatas išnaudoti ir tuos išteklius, kurie anksčiau buvo nepelningi. Lygiai dėl tos pačios priežasties, esant aukštoms naftos kainoms, Kanada tampa didžiausias naftos atsargas turinti valstybė, nes naftos gavyba iš bituminio smėlio Albertoje tampa ekonomiškai pagrįsta.
Galiausiai yra ir Kinijos veiksnys, kuris populiariai naudojamas paaiškinti viską nuo tarptautinės prekybos disbalanso iki globalinio atšilimo. Todėl nenuostabu, kad Kinijos faktorius naudojamas ir kalbant apie naftos kainas. Tačiau vėlgi, Kinija, nors ir didelė šalis, ir joje veikia tie patys ekonominiai dėsniai. Brangi nafta turės nuspėjamų pasekmių, ypač tada, kai stabilizuosis automobilizacijos ir elektrifikacijos lygis.
Kita tinkama istorijos pamoka parodo, kad naftos kainas nuspėti yra sudėtinga, jei iš vis įmanoma. Nepaisant to, kad kainas prognozuoja tikrai labai protingi žmonės, tarpusavyje nesusijusių veiksnių, veikiančių naftos kainas, yra be galo daug ir jų nuolat daugėja. Be to, daugelis jų, kaip antai Izraelio–Hamas konfliktas, pasekmių naftos kainai iš pirmo žvilgsnio, atrodo, neturėtų turėti, nes nė viena konflikto šalių naftos neišgauna. O kuo daugiau veiksnių – tuo didesnė tikimybė, kad nutiks kažkas tokio, kas įneš truputį panikos į naftos rinką.
Svarbiausia pripažinti, kad naftos kainos gali ir kilti, ir kristi. Kainos rinkoje nėra nei „per aukštos“, nei „per žemos“ – jos yra „aukštesnės“ arba „žemesnės“, palyginti su praėjusia savaite ar praėjusiais metais. Tai yra labai svarbu kalbant apie Lietuvos ekonomines ir energetines perspektyvas. Nereikėtų vienareikšmiškai manyti, kad naftos kainos gali vien tik kilti ir tuo grįsti ateities planus. Be abejo, alternatyvos naftai egzistuoja, tačiau dauguma jų ekonomiškai pasiteisina tik esant aukštoms (ar labai aukštoms) naftos kainoms. O aukštos naftos kainos nėra neišvengiamybė, kad ir kaip kartais niūriai atrodytų ateitis.
