Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristato vis dažniau pasigirstančių siūlymų – PSD įmokas diferencijuoti atsižvelgiant į žmonių gyvenseną ir mitybą – analizę naujame LLRI viešosios politikos analitiniame leidinyje „Faktai ir analizė“.
Didėjanti finansinė našta sveikatos apsaugos sistemai ir su nesveiku gyvenimo būdu siejamų ligų paplitimas visuomenėje politikos formuotojus verčia ieškoti šių problemų sprendimo būdų. Viena iš priemonių – privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų diferencijavimas.
Tačiau – Ar esamos sąlygos tinka jos įgyvendinimui? Ar priemonė būtų efektyvi? Ar nebūtų pažeistas Konstitucijos saugomas žmonių privatumas ir orumas? Koks būtų poveikis korupcijai?
Atsakymus rasite leidinyje „Faktai ir analizė: PSD įmokų diferencijavimas“, atsisiųskite čia: http://files.lrinka.lt/20130708PSD/PSD_DIFERENCIJAVIMAS.pdf
SANTRAUKA
Didėjanti finansinė našta ir stiprėjantis valstybinės sveikatos ir socialinio draudimo sistemos netvarumas politikos formuotojus verčia ieškoti šios problemos sprendimo būdų. Pasigirsta įvairaus pobūdžio siūlymų, nuo pensinio amžiaus didinimo, privataus draudimo elementų įvedimo iki tokių pasiūlymų kaip privalomo sveikatos draudimo (PSD) įmokų diferencijavimo atsižvelgiant į žmonių gyvenimo būdą ir mitybos įpročius.
Šio pasiūlymo įgyvendinimas privalomo sveikatos draudimo sąlygomis yra sunkiai įmanomas, o įgyvendintas turėtų daug neigiamų pasekmių: pažeistų Konstitucijos saugomą žmonių privatumą ir orumą arba būtų visiškai neefektyvus ir sukurtų prielaidas korupcijos plėtrai.
Šioje analizėje pateikiami argumentai, kodėl PSD diferencijavimas dabartinėje privalomo sveikatos draudimo sistemoje sukeltų daug nenumatytų pasekmių ir sukurtų nepageidaujamas ekonomines motyvacijas. Statistinis sveikatai žalingo gyvenimo būdo ir didesnių išlaidų sveikatos apsaugai ryšys nėra pakankamas argumentas taikyti mokestines priemones individualiais atvejais, nes sveiko gyvenimo būdas ir mitybos įpročių apibrėžimai visuomenėje ir akademinėje bendruomenėje yra vertinami labai įvairiai. Aplinkos poveikis ir genetiškai nulemtos tendencijos gali turėti žymų poveikį žmogaus sveikatos būklei, todėl kiekvienu individualiu atveju ryšys tarp sveikatos problemų ir gyvenimo būdo gali būti labai įvairus. Privalomo sveikatos draudimo įmokų diferencijavimas nėra pritaikytas nei vienoje pasaulio valstybėje, o kitos mokestinės priemonės nutaikytos į žmonių mitybos įpročius taip pat nėra veiksmingos, kaip iliustruoja Danijos „riebalų“ mokesčio įvedimo ir atšaukimo patirtis.
