Dažnai sutariama, kad vartojimo mokesčiai savo esme yra regresyvūs – t.y. jie sunkiau užgula mažiau pasiturinčių gyventojų pečius. Pagrindinės to priežastys yra kelios: mažesnes pajamas gaunantys gyventojai didesnę jų dalį skiria vartojimui (t.y., ne tik išleidžia visas gaunamas pajamas, bet dažniausiai vartojimui ir skolinasi). Skiriasi ir skirtingoms pajamų grupėms priklausančių gyventojų vartojimo įpročiai ir vartojimo struktūra. Kiek konkretus mokestis yra regresyvus – priklauso ir nuo šalyje galiojančios vartojimo mokesčių tarifų struktūros.
Teoriškai apskaičiuota Lietuvos vartojimo mokesčių prievolė lyginant su disponuojamosiomis pajamomis, skirtingoms pajamų grupėms yra regresyvi. Pagrindinė regresyvumo priežastis – namų ūkių pajamų dalies, skiriamos vartojimui, skirtumai.
Jei neatsižvelgtumėme į išlaidoms skiriamos pajamų dalies skirtumus (ir vartojimą prilygintumėme disponuojamosioms pajamoms), vartojimo mokesčiai Lietuvoje būtų iš esmės proporcingi gyventojų pajamoms.
Remiantis 2007-2018 m. laikotarpio vartojimo struktūros duomenimis, teoriškai apskaičiuota vidutinio šalies namų ūkio vartojimo mokesčių prievolė beveik padvigubėjo (išaugo nuo 83 iki 157 eurų).
Teoriškai apskaičiuota PVM neapmokestinama arba lengvatiniu PVM tarifu apmokestinama vartojimo krepšelio dalis Lietuvoje didėja. Šio didėjimo priežastys –vartojimo krepšelio struktūros pokyčiai bei pačių PVM tarifų atskiroms prekių ir paslaugų kategorijoms kaita. Siekdami išvengti vartojimo mokesčių naštos, dalis gyventojų renkasi dalį savo vartojamų prekių ir paslaugų įsigyti „šešėlyje“.
Pagrindinės prekės ar paslaugos, kurias „šešėlinėje“ rinkoje vartojo daugiau mažiausių pajamų gavėjų, lyginant su aukštesnes pajamas gaunančiaisiais, yra labiausiai apmokestintos ar būtinosios prekės ar prekės, sudarančios didžiausią vartojimo krepšelio dalį (cigaretės, vaistai, medicinos ir grožio paslaugos, malkos, rūbai, kuras ir kt.).
Visą analizę „Vartojimo mokesčiai Lietuvoje – regresyvumas ir šešėlis“ parsisiųti ir skaityti galite čia.
