Pakeitimai, numatyti Finansų ministerijos parengtame savivaldybių savarankiškumo didinimo pakete, kelia abejonių dėl siūlymų tikslingumo ir efektyvumo. Laisvesnis savivaldybių skolinimasis ir nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai reikalauja adekvataus jų galimo poveikio įvertinimo, kuris aptariamu atveju nebuvo atliktas.
Lankstesnis savivaldybių skolinimasis gali kelti grėsmę viešųjų finansų būklei. Būtina įvertinti, kokia būtų skolos administravimo našta savivaldybėms esant įvariems šoko scenarijams. Turint omenyje, kad dalis savivaldybių gali turėti ribotus viešųjų finansų planavimo išteklius, centrinė valdžia turėtų įtvirtinti saugiklius, užtikrinančius viešųjų finansų tvarumą visose savivaldybėse.
Papildomas lėšų poreikis investiciniams projektams gali tapti akstinu efektyvinti procesus ir viešąsias paslaugas, taip prisidedant prie Vyriausybės tikslo optimizuoti švietimo ir sveikatos bei kitų sričių įstaigų tinklus. Galimybė laisvai skolintis mažintų šią motyvaciją.
Savivaldybės neišnaudoja jau dabar turimų žemės ir juridinių asmenų nekilnojamojo turto mokesčio potencialo. Dar vienas mokestis, kurio galimybėmis savivaldybės nesinaudos, jų savarankiškumo nepadidins, tik sukurs papildomą naštą mokesčių administratoriui.
Svarbu adekvačiai įvertinti visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio poveikį investicinei aplinkai, būsto įperkamumui, regioninei sanglaudai bei gyventojų disponuojamoms pajamoms. Kviečiame susipažinti su pastabomis, kurios gali padėti atlikti išsamų poveikio vertinimą.
Visas LLRI įžvalgas galite rasti šioje nuorodoje.
