Andrius Bogdanovičius, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas, Verslo žinios, 2001 07 09
Atsiliepimas į T.Staniulytės 2001 m. birželio 29 d. straipsnį “Eurui pasitikti – septyni mėnesiai”.
Po septynerių mėnesių litas turės naują inkarą – eurą. Tai, kad Lietuvos bankas iš anksto paskelbė konkrečią persiejimo datą ir užtikrino, kad ji nebus pakeista, leidžia Lietuvos įmonėms planingai rengtis lito susiejimui su euru: peržiūrėti galiojančius kontraktus ir finansinius įsipareigojimus, užtikrintai sudarinėti naujus kontraktus bei planuoti pinigų srautus atsižvelgiant į rezervinės valiutos pakeitimą.
Rezervinės valiutos pakeitimas neabejotinai turės įtakos toms įmonėms, kurios turi įplaukų ir išlaidų užsienio valiutomis. Tinkamai rezervinės valiutos pakeitimui nepasirengusios įmonės rizikuoja ne tik patirti nuostolių dėl valiutų kursų svyravimo, bet taipogi prarasti konkurencingumą vidaus ir užsienio rinkose.
Straipsnyje teigiama, kad siekdamos pasirengti rezervinės valiutos pakeitimui, įmonės jau šiandien turėtų apsvarstyti galimybę nuo valiutinės rizikos draustis išvestiniais finansiniais instrumentais. Šie instrumentai iš tiesų leidžia apsisaugoti nuo trumpalaikių valiutos kurso svyravimų. Vis tik reikėtų pažymėti, kad nuo ilgalaikių valiutų kursų svyravimų minimi instrumentai apsaugo tik iš dalies. Įmonės negali tiksliai suplanuoti visų finansinių srautų ilgam laikotarpiui, todėl paprastai naudoja 1-3 mėn. išvestinius finansinius instrumentus, tuo tarpu valiutos kurso kritimas ar kilimas gali tęstis ir ilgesnį laikotarpį.
Pažymėtina ir tai, kad išvestiniai finansiniai instrumentai neapsaugo nuo netiesioginės valiutų kursų svyravimų įtakos. Netiesioginė įtaka pasireiškia tuo, kad tiek vidaus, tiek ir užsienio rinkose ūkio subjektams tenka konkuruoti su kitų šalių gamintojais, patiriančiais išlaidas užsienio valiutomis, kurių kursas kinta lito ar bazinės valiutos atžvilgiu. Bazinės valiutos kursui kylant, Lietuvos ūkio subjektų konkurencingumas gali sumažėti. Be to, yra ir daugiau priežasčių, dėl ko bankų siūlomi finansiniai instrumentai tik dalinai leidžia apsisaugoti nuo valiutų kursų svyravimų.
Jau kurį laiką tyrinėdami valiutinės rizikos valdymo ypatumus persiejant litą prie naujos rezervinės valiutos manome, kad be finansinių instrumentų įmonėms būtina naudoti ir kitas galimas valiutinės rizikos valdymo priemones, pavyzdžiui, įplaukų ir išlaidų valiutinės struktūros balansavimą. LLRI atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad tik naudodamos visą kompleksą valiutinės rizikos valdymo priemonių įmonės gali maksimaliai sumažinti valiutų kursų svyravimų įtaką bei pasirengti lito susiejimui su euru.
