Santrauka
Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, stojimas į Ekonominę ir pinigų sąjungą tapo kitu reikšmingu ekonominės integracijos žingsniu. Narystė Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS), kuriai šiuo metu ruošiasi Lietuva ir kuri planuojama 2007 m. pradžiai, reikš valiutų tarybos panaikinimą ir naujų pinigų politikos taisyklių įvedimą Lietuvoje. Galima teigti, jog Lietuvos stojimas į EPS šiuo metu yra vienas iš svarbiausių ekonominės politikos darbotvarkės klausimų.
Dėl šio klausimo aktualumo ir galimo poveikio Lietuvos ekonomikai ir visuomenei svarbos, Lietuvos laisvosios rinkos institutas parengė svarbiausių Lietuvos narystės eurozonoje pasekmių analizę, įvertindamas pagrindinius šio žingsnio privalumus ir trūkumus. Nors Lietuva Stojimo į ES sutartyje įsipareigojo tapti eurozonos nare, ir šiuo atžvilgiu neturi tokios galimybės rinktis kaip Didžioji Britanija ar Danija, principinis klausimas apie narystės eurozonoje privalumus ir trūkumus lyginant su egzistuojančia sistema išlieka svarbus.
Lietuvos pinigų politikos reforma, įtvirtinusi valiutų tarybą, buvo vienas iš sėkmingiausių ekonominės reformos sprendimų per pastaruosius 15 metų po nepriklausomybės atkūrimo.
Tai rodo ir ekonomikos raida, ir visuomenės nuomonė. Todėl vienas iš svarbiausių iššūkių Lietuvai rengiantis narystei EPS yra išlaikyti pinigų politikos stabilumą ir visuomenės pasitikėjimą ją vykdančiomis institucijomis. Šiuo atžvilgiu svarbu tinkamai įvertinti ne tik esminius Lietuvos narystės Ekonominėje ir pinigų sąjungoje privalumus ir trūkumus, bet ir numatyti galimus rizikos šaltinius ir euro įvedimo metu ir vėliau.
Pagrindinė šios analizės išvada – skirtingai nei kai kuriose kitose naujosiose ES narėse, Lietuvoje veikiantis valiutų tarybos modelis palengvina šalies įsijungimą į eurozoną. Euro įvedimas turės tam tikrą teigiamą ekonominį poveikį šalies įmonėms ir gyventojams, nors jis veikiausiai nebus didelis, o tokie veiksniai kaip teigiami lūkesčiai jau pasireiškė. Ilgalaikė Lietuvos narystės eurozonoje nauda šalies ekonomikai ir gyventojams priklausys nuo konkurencijos tarp skirtingų valiutų eurozonoje. Didžiausią riziką, susijusią su euro įvedimu ir ilgalaikiu jo naudojimu, Lietuvos ekonomikai ateityje gali kelti kai kurių didžiųjų ES valstybių socialiniai įsipareigojimai, nesugebėjimas reformuoti stagnuojančios ekonomikos tokiose šalyse kaip Vokietija bei sustiprėjęs neigiamas didžiųjų ES šalių visuomenių požiūris į investuotojus ir konkurenciją, galintis neigiamai veikti euro vertę. Galiausiai svarbu tai, ar ES konstitucijos ratifikavimas ir eurozonos išplėtimas netaps postūmiu tolesnei politinei integracijai ES.
