Čia pristatoma analizės santrauka
Klausimas, ar 2007 m. biudžetas bus subalansuotas (išlaidos neviršys pajamų) yra politinis, priklausantis nuo Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo. 2007 m. nacionalinis biudžetas gali būti subalansuotas ne tik nemažinant jo išlaidų lyginant su 2006 m., bet netgi jas padidinant daugiau nei 1 milijardu litų (Finansų ministerija siūlo išlaidas didinti 2,5 milijardo).
1. Spartus ekonomikos augimas
Nuo 2001 m. Lietuvos ekonomikos augimo tempai buvo vieni sparčiausių ES ir pasaulyje. Ekonomikos augimas antrąjį 2006 m. ketvirtį buvo 8,4 proc. BVP, ir 2007 Finansų ministerija prognozuoja 6,3 proc. augimą. Dėl gerėjančio mokesčių surinkimo biudžeto pajamos auga dar greičiau nei BVP. 2004-2006 m. biudžeto pajamų augimo tempai siekė 20 proc. kasmet. Todėl nuo 2002 m. iki 2007 m. nacionalinio biudžeto pajamos padidėjo maždaug dvigubai.
Taip sparčiai augant pajamoms, valstybės pajamos lengvai galėjo pasivyti jos išlaidas. Tačiau to neįvyko, nes išlaidos augo taip pat greitai kaip ir pajamos ir gerokai lenkė bendrą BVP augimą. Didėjant valstybės skolai, didėjo ir skolos palūkanų aptarnavimo išlaidos.
2. Europos Sąjungos parama
ES parama, kuri 2006 m. sieks apie 3,3 proc. BVP, galėjo sudaryti sąlygas Lietuvai gyventi pagal išgales ir neturėti biudžeto deficito kaip tai padarė Latvija. Tačiau atrodo, kad parama turėjo priešingą efektą. Regis, jog Lietuvos finansų planuotojai užsitikrinę dideles papildomas pajamas, ateisiančias iš ES bent iki 2013 m, nusprendė ir toliau didinti valstybės išlaidas tokiais tempais, kad valstybės pajamos jų niekaip nesugebėtų pasivyti.
Pagal Finansų ministerijos planą, 2007 m. Lietuva iš skolintų lėšų – biudžeto deficitas 1441 mln. Lt – gaus beveik tiek pat pinigų kiek ir iš ES – 2147 mln. Lt (iš 3086 mln. gautų iš ES, atmetus 939 mln. Lietuvos įmoką).
3. Didžiausia tarp Baltijos valstybių skola
Estija jau nuo 2001 m. turi vien perteklini biudžetą, o Latvija nuo 2005 m.
Tai lėmė, kad palyginus su BVP Estija turi 4 mažesnę skolą nei Lietuva. (2005 m. pabaigoje skola sudarė 19 proc. BVP Lietuvoje ir tik 5 proc. Estijoje. Estijos valstybės skola buvo mažiausia ES.
Todėl Lietuvos skola jau perkopė 13 milijardų litų ir jos aptarnavimo palūkanos greitai sieks 700 milijonus litų.
4. Blogėjanti demografinė padėtis ir mažėsiantis dirbančiųjų skaičius
Mažas gimstamumas ir didelė emigracija visų pirma lems gyventojų ir mokesčių mokėtojų skaičiaus mažėjimą. Anot Jungtinių Tautų Organizacijos prognozės Lietuvoje 2050 m. tegyvens tik 2,56 milijono gyventojų, net jeigu emigracijos iš Lietuvos mastai bus dvigubai mažesni nei dabar. Tai reiškia, kad vis didėjančios skolos palūkanas turės aptarnauti vis mažesnis mokesčių mokėtojų skaičius.
Be to, labai sumažės vienam pensininkui tenkantis dirbančiųjų skaičius. Teks vis didesnę BVP dalį skirti pensijoms ir sveikatos apsaugai. Papildomos išlaidos skolos palūkanoms ateityje labai apsunkintų ir taip sunkią Lietuvos finansinę padėtį.
5. Infliacijos stabdymas
Laikytis fiskalinės drausmės ir siekti subalansuoto biudžeto Lietuvai siūlė tiek Tarptautinis valiutos fondas, tiek Europos Komisija. Anot jų, be kitos naudos, subalansuotas biudžetas prisidėtų ir prie mažesnės infliacijos. Mažesnės valstybės išlaidos reikštų mažesnį į ekonomiką išmetamų pinigų kiekį ir sumažintų paklausą toms prekėms ir paslaugoms, kurias perka ir valstybė.
Infliacijos augimo tempų stabdymas yra reikalingas tiek darniam ekonomikos funkcionavimui, tiek ir Lietuvos gyventojų pajamų ir santaupų saugumui. Be to infliacija yra pagrindinis kriterijus pagal kurį bus nustatoma Lietuvos tapimo euro zonos nare data.
LLRI rekomenduoja
1. Priimti subalansuotą Lietuvos Respublikos 2007 valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto įstatymą, kuriame būtų numatyta, kad nacionalinio biudžeto išlaidos neviršija jo pajamų.
2. Priimti skolos mažinimo 2007-2013 m. strategiją, kurioje būtų įsipareigota šiuo laikotarpiu sumažinti valstybės skolą bent nuo 13 iki 10 milijardų litų ir būtų numatyti konkretūs biudžeto balanso skaičiai 2007-2013 metams.
