Dar 2001 m. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) analitiniame darbe „Esminiai pasiūlymai dėl biudžeto sandaros“ aptarė pagrindines biudžeto sudarymo problemas ir pateikė siūlymus kaip jas spręsti. Deja, dauguma tuomet aptartų problemų tebėra aktualios ir šiandien, nes į tuometinius pasiūlymus buvo mažai atsižvelgta.
2006 m. spalio 9 d. Seimo frakcijoms ir Vyriausybei buvo išsiųstas analitinis LLRI darbas „Kodėl 2007 m. valstybės biudžetas turėtų būti subalansuotas?“, tačiau apsilankius Seimo komitetų posėdžiuose atrodo, jog rimtai svarstomi tik pasiūlymai dėl papildomų išlaidų didinimo ir niekas nesidomi valstybės skolos augimu. Taip pat neatrodo, jog Seimas turėtų kažkokį išlaidų efektyvumo įvertinimo mechanizmą ar strategiškai planuotų išlaidas. Nesigirdi ir diskusijų dėl atskirų valstybės funkcijų ir kitų išlaidų tikslingumo.
LLRI nuosekliai akcentuoja tris pagrindinius biudžeto sudarymo principus – skaidrumą, tikslingumą ir efektyvumą. Deja, turime konstatuoti, kad pagal visus šiuos kriterijus Lietuvos nacionalinio biudžeto sandara ir pati sudarymo procedūra yra nepatenkinamos. Visų pirma biudžeto išlaidos nėra skaidrios, nes daugumai programų tėra pateikiamos milijoninės ar netgi šimtamilijoninės sumos, be aiškesnio išlaidų išskaidymo, klasifikavimo ir aiškinimo. Antra, biudžeto išlaidos nėra tikslingos, nes neveikia strateginio planavimo principas. Ir trečia, nėra jokių galimybių išmatuoti biudžeto išlaidų efektyvumo ir nustatyti, ar tas pats tikslas galėtų būti pasiektas mažesnėmis sąnaudomis.
Be šių trijų pagrindinių principų – skaidrumo, tikslingumo ir efektyvumo – LLRI taip pat akcentuoja du papildomus iš jų išplaukiančius principus. Tai subalansuoto biudžeto principas, siekiantis, kad valstybės išlaidos neviršytų jos pajamų, ir programinio biudžeto principas, siekiantis, kad biudžeto išlaidos būtų paskirstomos pagal programas, o ne pagal institucijas. Deja, 2007 m. planuojamas valstybės biudžetas vis dar bus deficitinis ir nors pinigai bus skiriami skirtingoms programoms, realiai juos administruos konkrečios institucijos, dažnai labiau atsižvelgdamos į savo institucinius poreikius nei į programų efektyvumą.
Šiame analitiniame darbe darsyk norėtume paraginti Seimo narius atkreipti dėmesį į šias problemas ir paakstinti priimti kiek galima skaidresnį, tikslingesnį ir efektyvesnį 2007 m. nacionalinį biudžetą.
Pirmojoje šio darbo dalyje išsamiau aptariame pagrindinius LLRI siūlomus biudžeto sudarymo principus. Antrojoje dalyje, dar kartą išdėstome argumentus, kodėl biudžetas turėtų būti subalansuotas. Trečiojoje dalyje pateikiame kelis pavyzdžius, kur būtų galima sutaupyti valstybės lėšų ir taip sumažinti planuojamą deficitą. Ketvirtojoje dalyje pateikiamos pagrindinės išvados.
