Valstybės finansų subalansavimo pasiūlymas
Įvadas
Lietuvos laisvosios rinkos institutas nuolat ragina mažinti mokesčių naštą bei subalansuoti valstybės finansus. LLRI siūlymai sumažinti mokesčius dažnai vertinami kaip nerealistiški, teigiant, jog atsivėrusi biudžeto skylė neleis tinkamai vykdyti valstybės įsipareigojimų. Pagrindinis šios analizės tikslas – parodyti, kad subalansuotas biudžetas yra įmanomas bei realus, net ir mažinant mokesčių naštą.
2008 m. LLRI pristatė mokesčių reformos
paketą, kuriame siūlomi šie sprendimai:
• sumažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) iki 11 proc.;
• panaikinti pelno mokestį (PM), apmokestinant tik dividendus;
• naikinti GPM, PVM ir kitų mokesčių lengvatas;
• įvesti 5 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio „Sodros“ įmokų lubas;
• didinti pervedamo į privačius pensijų fondus privalomų socialinio draudimo įmokų dalį iki 10 proc.;
• nedidinti PVM ir taikyti minimalius ES leistinus akcizus;
• neįvesti nekilnojamojo turto mokesčio gyventojams.
Šioje medžiagoje bus įvertinamos finansinės šių pasiūlymų įgyvendinimo pasekmės valstybės finansams bei pateikiami jų subalansavimo pasiūlymai.
Analizės pirmoje dalyje pateikti skaičiavimai, kaip pasikeistų mokesčių įplaukos, įgyvendinus LLRI mokesčių reformos pasiūlymus. Antroje dalyje aptariamas biudžeto pajamų padidėjimas, kuris atsirastų dėl Lafero efekto. Trečioje dalyje skaičiuojamos papildomos gautinos pajamos, panaikinus PVM bei gyventojų pajamų mokesčių lengvatas. Ketvirtoje dalyje, pateiktos nebūtinos arba neefektyvios 2008 m. nacionalinio biudžeto išlaidos, kurių kitąmet derėtų atsisakyti, siekiant sumažinti viešąsias išlaidas. Prieduose pateikiami detalūs skaičiavimai.
Metodologija
Analizėje sąmoningai itin konservatyviai planuojame mokesčių pajamas – laikome, kad nevykdant mokesčių reformos 2009 m. biudžeto mokesčių pajamos išliktų planuoto 2008 metų lygio. Suprasdami, kad biudžeto pajamos 2009 m. realiai didės bent jau dėl trijų priežasčių – didinamų minimalių akcizų, mažinamų poilsio dienų skaičiaus ir teigiamo BVP augimo, sąmoningai, siekiant išvengti manipuliacijų dėl prognozių pagrįstumo ir tikslumo
[1], šių faktų neįtraukiame į skaičiavimus ir taip paliekame dar didesnes galimybes galimam biudžeto pertekliui.
Taigi, pradžioje apskaičiuojamas GPM ir PM įplaukų pokytis dėl LLRI pasiūlymų mažinti šiuos mokesčius. Taip pat apskaičiuojamas „Sodros“ biudžeto pajamų sumažėjimas dėl siūlomo „Sodros“ lubų įvedimo ir privataus kaupimo dalies padidinimo. Pradžioje apskaičiuojami statiniai šių mokesčių pajamų netekimai, t.y. įvertinama, kiek sumažės mokesčių surinkimas sumažinus tarifą, tačiau nevertinama, kaip pasikeis mokesčio surinkimas dėl Lafero efekto. Toliau yra apskaičiuojami GPM, PM ir Sodros pajamų sumažėjimai po siūlomų pakeitimų, įvertinant Lafero efektą. Toliau apskaičiuojamas biudžeto pajamų padidėjimas dėl LLRI siūlomo GPM ir PM lengvatų panaikinimo. Galiausiai, apskaičiuojamas visas mokesčių įplaukų pokytis (sumažėjimas), jei būtų įgyvendinti visi LLRI mokesčių pasiūlymai. Dar kartą pabrėžiame, kad tai – itin konservatyvus požiūris, neįvertinantis BVP augimo bei kitų mokesčių didinimo, dėl ko realus mokestinių pajamų sumažėjimas būtų mažesnis nei mūsų pateikiamas.
Analizėje daroma prielaida, kad valstybės finansų struktūra leidžia pervesti lėšas iš vieno biudžeto į kitą, t.y. savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo (VSD) fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų praradimus siūlome kompensuoti dotacijomis iš valstybės biudžeto.
Siekiant subalansuoti valstybės finansus, viešąsias išlaidas būtina sumažinti ne mažiau, nei dėl mokesčių reformos sumažėtų mokesčių įplaukos į biudžetus dėl mokesčių mažinimo ir skolinimosi deficitui finansuoti nebuvimo. Taigi, toliau yra pateikiami viešųjų išlaidų mažinimo pasiūlymai. Nepretenduojama pateikti vienintelio įmanomo, išsamaus ar nekeičiamo išlaidų mažinimo kelio. Ši analizė – siekis parodyti, kad LLRI vertinimu, biudžete apstu nebūtinų išlaidų, kurias įmanoma naikinti nevykdant reformų, tačiau kiekviena valdžia greičiausiai turėtų kitokius prioritetus. Taip pat pabrėžiame, kad didelis neefektyvumas viešuosiuose finansuose yra dėl nereformuotų valstybės finansuojamų sričių – sveikatos ir švietimo. Jei reforma būtų vykdoma tinkamai, tai leistų sutaupyti labai reikšmingas sumas. Galiausiai, išvadose, apibendrinami pajamų bei išlaidų pokyčių skaičiavimai.
I. Mokestinių pajamų sumažėjimas dėl mokesčių mažinimo be Lafero efekto Gyventojų pajamų mokestis
Sumažinus GPM nuo 24 iki 11 proc., GPM įplaukos sumažėtų maždaug 54 proc., (tai sudaro 2 932 mln. Litų).
Pelno mokestis
Panaikinus pelno mokestį ir apmokestinus tik dividendus, valstybės biudžeto pajamos sumažėtų 1627 mln. litų (žr. Priedas A).
Valstybinio socialinio draudimo įmokos
Dėl „Sodros“ lubų įvedimo, VSD fondo biudžeto pajamos sumažėtų 640 mln. litų (žr. Priedas B).
Dėl į privačius pensijų fondus pervedamos įmokų dalies padidinimo, VSD fondo biudžeto pajamos sumažėtų 861 mln. litų (žr. Priedas C).
Visi mokesčiai
Įgyvendinus LLRI mokesčių mažinimo pasiūlymus, neįvertinant Lafero efekto, t.y. vertinant statiškai, bendrosios mokesčių pajamos būtų 6 060 mln. litų mažesnės.
II. Mokestinių pajamų sumažėjimas, įvertinus Lafero efektą
Skaičiuojant mokestinių pajamų pasikeitimus, būtina atsižvelgti į potencialų mokestinių pajamų augimą, atsirandantį dėl mokesčių mažinimo. Šis augimas atsiranda dėl Lafero efekto: priklausomai nuo to, kurioje mokesčių tarifų ir mokestinių pajamų kreivės fazėje yra viešieji finansai, mokestinės pajamos gali padidėti net ir sumažinus mokesčių tarifą. Aukšti Lietuvos mokesčių tarifai vis dar lemia mažesnes biudžetų pajamas, tad kiekvienas mokesčių tarifų mažinimas sukelia mokesčių pajamų augimą, t.y. Lafero efektą.
Lafeto efektas, t.y. mokestinių pajamų augimas, mažinant mokesčių tarifus, gali pasireikšti dėl kelių priežasčių. Mažesni mokesčiai skatina daugiau dirbti ir taupyti, taigi ir investuoti bei gaminti, o tai sudaro prielaidas ekonomikos augimui. Taip didėja gyventojų pajamos ir įmonių pelnai. Sumažėja paskatų verstis šešėline veikla ir nuslėpti mokesčius, kadangi mažiau mokesčių reikia sumokėti valstybei. Žemi mokesčių tarifai siunčia teigiamą signalą užsienio investuotojams, kurių investicijos į Lietuvą sukuria naujas darbo vietas, tad auga pelno, gyventojų pajamų mokesčių bei „Sodros“ įmokų surinkimai. Augant pajamoms ir vartojimui, padidėja pridėtinės vertės mokesčio surinkimas (tačiau augantis PVM surinkimas neįtraukiamas į žemiau pateikiamus Lafero efekto skaičiavimus).
Analizėje daroma prielaida
[2], kad GPM ir PM Lafero koeficientas yra 30 proc., t.y. sumažinus mokesčių tarifus, 30 proc. mokestinių pajamų netekimų Lafero efekto dėka sugrįš į valstybinius biudžetus ir fondus.
Dėl Lafero efekto sumažinus GPM iki 11 procentų, panaikinus pelno mokestį bei įvedus Sodros lubas, biudžeto pajamos, lyginant su statiška prognoze, būtų 1 818 mln. litų didesnės.
Įgyvendinus LLRI mokesčių reformos siūlymus bei įvertinus Lafero efektą, mokesčių pajamos iš viso sumažėtų 4 242 mln. litų.
III. Gautinos įplaukos, panaikinus mokesčių lengvatas
PVM lengvatų panaikinimas
Remiantis Finansų ministerijos apskaičiavimais, 2008 m. valstybės biudžetas
prarado 425 mln. litų dėl lengvatinio PVM tarifo taikymo
[3] bei dėl PVM kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį. Per praėjusius trejus metus biudžeto mokestiniai netekimai dėl PVM lengvatų kasmet augo vidutiniškai po 7,6 proc. Laikydamiesi konservatyvaus planavimo, šį augimą ignoruojame, nors neabejotina, kad biudžeto pajamų išaugimas dėl lengvatų panaikinimo bus didesnis nei čia numatome. Taip pat laikome, kad nuo 2009 neįsigalios PVM lengvata vaisiams ir daržovėms, kuri vertinama 96 mln. litų.
GPM lengvatų panaikinimas
Naujausi GPM lengvatų duomenys yra 2006 m. – tais metais biudžetas neteko 143 mln. litų dėl GPM lengvatų palūkanoms už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti arba įsigyti bei lengvatų kompiuteriams įsigyti. Kadangi būsto lengvatos skirtingai nuo lengvatos kompiuteriui įsigyti yra tęstinės laiko požiūriu, gali būti siekiama išlaikyti lengvatas tiems kreditams, sutartys dėl kurių buvo sudarytos iki lengvatos panaikinimo. Tokiu atveju, minimalios papildomos pajamos būtų apie 76 mln litų. Tačiau manome, kad lengvatų naikinimas, kaip ir įvedimas, turėtų būti momentinis ir visuotinis. Tokiu keliu panaikinus GPM lengvatas, biudžetas gautų bent jau 143 mln. litų.
Žemės ūkio sektoriaus lengvatų panaikinimas
Dėl pelno mokesčio lengvatos žemės ūkio sektoriui biudžetas 2007 m. neteko 55,5 mln. litų, o dėl lengvatinių akcizų žemės ūkio sektoriui 2008 m. biudžetas neteko 173 mln. litų. Dėl GPM lengvatos žemės ūkio sektoriui biudžetas 2006 m. neteko 555 mln. litų; nors naujesnių duomenų nėra, teigiame, kad šios lengvatos panaikinimas biudžetą papildytų bent jau 555 mln. litų suma. Taigi, panaikinus žemės ūkio sektoriui taikomas lengvatas, biudžetas gautų apie 783 mln. litų.
Visos mokesčių lengvatos
Panaikinus išvardytas mokesčių lengvatas, biudžetas gautų ne mažiau kaip 1351,5 mln. litų.
Subalansuoto 2009 metų biudžeto pajamų pokytis
|
Mokesčių mažinimas: – 4 242 mln. litų
|
|
Mokesčių lengvatų atsisakymas: + 1351,5 mln. litų
|
Viso: – 2 890,5 mln. litų
IV. Išlaidų mažinimas
Bet kuriuo atveju, jeigu 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projekte bus numatytas biudžeto pajamų augimas, siūlome, kad biudžeto išlaidos neturėtų augti.
Nors biudžetai yra sudaromi programiniu pagrindu ir, atrodytų, visos išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, akivaizdu, kad taip nėra. Programinis biudžetas padeda nepagrįstas išlaidas aptikti santykinai lengviau, tačiau neefektyvus biudžeto lėšų panaudojimas dažnai tebesislepia po skambiais, bet nereikalingais tikslais ir abejotinais arba besidubliuojančiais vertinimo kriterijais. Deja, programinis biudžetas netapo biudžeto išlaidų efektyvumo įrankiu, o buvo panaudotas kaip netikslingų išlaidų pateisinimo įrankis.
Kaip parodė 2007 m. LLRI atlikta viešojo sektoriaus strateginio planavimo
analizė, dažnai programų neefektyvumą itin sunku apčiuopti; daugelis programų išlieka institucinio pobūdžio, jų vertinimo kriterijai per daug dėmesio skiria administracinei veiklai, dažnai pačių programų ir joms skiriamų lėšų būtinumas nėra pakankamai pagrindžiamas. Todėl norint atsisakyti visų nepagrįstų biudžeto išlaidų ir išvengti biudžeto lėšų švaistymo, būtina iš esmės peržiūrėti visų egzistuojančių programų tikslus ir priemones, konkrečius išlaidų straipsnius (įvertinant ir mokamos kainos pagrįstumą), įvertinti jų efektyvumą ir būtinumą, ir atsisakyti tų programų ar jos dalių, ar dalies išlaidų, kurios peržiūros metu įvertinamos neigiamai. Tenka apgailestauti, kad programų efektyvumas nėra vertinamas, o nuo galinčiųjų jį įvertinti, informacija yra sąmoningai ribojama.
Atsižvelgiant į informacijos ribotumą bei jos asimetriją, šioje analizės dalyje kaip pavyzdžius pateiksime tik akivaizdžiausiai nebūtinas 2008 m. valstybės biudžeto išlaidas, kurių siūlome neįtraukti į 2009 m. biudžetą. Dalies jų gali būti nenorima atsisakyti, motyvuojant, kad šioms išlaidoms jau priimti įstatyminiai įsipareigojimai įvairiais įstatymais. Tačiau net ir šiuo atveju, siūlome keisti atitinkamus įstatymus ir atsisakyti šių neefektyvių išlaidų. Neefektyvumas neturi būti dangstomas teisėtumu.
Taipogi, esant ekonomikos lėtėjimui ir poreikiui taupyti, tikslinga atsisakyti dalies tų Valstybės investicijų 2008-2010 m. metų programos investicijų, kurios turi būti pradėtos 2009 m. Manome, kad tikslinga būtų ne tik atsisakyti kai kurių naujai planuojamų investicijų, bet ir įšaldyti kai kuriuos jau pradėtus investicinius projektus, kurių įgyvendinimas nėra gyvybiškai svarbus. Deja, neįmanoma tiksliai pasakyti, kokia tai būtų suma, kadangi 2008 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodyta tiktai suma, kurią numatoma iš viso skirti investicijų programai 2009 m. – 5,5 mlrd. litų, tačiau neaišku, kiek iš jų sudarys naujai pradedamosinvesticijos. Numatomos investicijos paskirstytos pagal investavimo sritis, daugiausia numatyta investuoti į transportą ir ryšius (1 652 mln. lt.), aplinkos apsaugą (931 mln. lt.), „kitą veiklą“ (844 mln. lt.). Dėl to manome, kad peržiūrėjus Valstybės investicijų 2008-2010 m. programą įmanoma sutaupyti bent jau 3 mlrd. litų.
Nebūtinų valstybės išlaidų atsisakymas padengs tiek biudžeto praradimus dėl mokesčių mažinimo, tiek biudžeto deficitą, kuris 2008 m. sudarė 1 001 mln. lt.
Nebūtinos valstybės biudžeto išlaidos:
• Specialioji ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programa: 43 mln. lt.
• Specialioji tiesioginių išmokų ir rinkos reguliavimo priemonių finansavimo programa
[4]: 287 mln. lt.
• Specialioji Kaimo rėmimo programa: 153 mln. lt.
• Užimtumo didinimo programa: 46 mln. lt.
• Išmokų vaikams programa: 531 mln. lt.
• Specialioji valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programa: 116 mln. lt.
• Visų ministerijų reprezentacinės išlaidos (darant prielaidą, kad jos sudaro apie 1 proc. kiekvienos ministerijos biudžeto): 71 mln. lt.
• Su pagrindine veikla nesusijusių poilsio, rekreacinių objektų išlaikymas, eksploatavimas, paslaugų subsidijavimas
[5]: 15,6 mln. lt.
• Įvairių renginių, švenčių subsidijavimas (pvz. Bjork koncertas, artojų varžybos ir t.t.) ~10 mln. lt.
• Valstybės investicijų 2008 – 2010 m. programos projektų ribojimas: 3 mlrd. lt.
Viso: 4 272,6 mln. litų.
VI. Išvados
Siekiant subalansuoti biudžetą, mokesčių reformos turi būti vykdomos išvien su biudžeto išlaidų reformomis. Šioje studijoje pateikti pavyzdžiai, kurių biudžeto išlaidų galima atsisakyti, tėra akivaizdžiausi netinkamo biudžeto lėšų panaudojimo pavyzdžiai. Apibendrinus pasiūlymų finansinius rezultatus, būtų gaunamas toks pajamų-išlaidų pokyčių balansas:
|
Biudžeto įplaukų pokytis
|
Viešųjų išlaidų pokytis
|
|
Mokesčių mažinimas: – 4 242 mln. litų
|
Biudžeto išlaidų mažinimas: – 4 272,6 mln. lt.
|
|
Mokesčių lengvatų atsisakymas:
+ 1351,5 mln litų
|
|
|
Skolinimosi sumažėjimas: – 1 000 mln
|
|
|
Viso: – 3 890,5 mln litų
|
Viso: – 4 272,6 mln. lt
|
|
Rezultatas: 382,1 mln. litų perteklius. Pastaba. Jei 2008 metų biudžetas būtų buvęs nedeficitinis, tai įvykdžius mūsų siūlomą išlaidų mažinimą, biudžeto perteklius siektų 1 mlrd. 382,1 mln litų
|
Siekiant sumažint neefektyvias, bet gražiai „supakuotas“ biudžeto išlaidas, būtina iš esmės inventorizuoti ir įvertinti visas biudžeto išlaidas labai smulkiai detalizuotame lygmenyje; šią peržiūrą palengvintų biudžetinių programų vertinimo kriterijai ir jų pasiekiamumas.
Taipogi, studijos įžangoje pasiūlytas nacionalinio biudžeto lėšų užšaldymas vieneriems metams gali būti tęsiamas daugiau nei vienerius metus. Kita alternatyva, nustatyti maksimalų biudžeto lėšų augimą, pvz., 3-5 proc. Biudžeto pajamoms augant greičiau nei biudžeto išlaidoms, perteklinės lėšos turėtų būti panaudotos valstybės skolai grąžinti, o grąžinus visą skolą – tolesniam mokesčių mažinimui.
Priedai A. PM naikinimo įtakos skaičiavimas
Remiantis Lietuvos įmonių rezervų bei nepaskirstyto pelno sąskaitų pasikeitimų bei įmonių uždirbto pelno 2003 – 2007 duomenimis apskaičiuota, jog įmonės vidutiniškai dividendais išmoka 24,6 proc. pelno prieš mokesčius. Panaikinus pelno mokestį įmonės būtų linkusios dividendais išmokėti didesnę dalį uždirbto pelno, mat jo apmokestinimas sumažėtų. Dėl šios priežasties darome prielaidą, jog panaikinus pelno mokestį įmonės dividendų forma išmokėtų 40 proc. uždirbto pelno, o tai reiškia, jog biudžetas prarastų 60 proc. planuojamų pajamų. 2008 metų nacionalinio biudžeto planas yra surinkti 2711,14 mln. Lt. Todėl biudžeto pajamų praradimas siektų 1626,68 mln.lt.
B. „Sodros“ lubų įtakos skaičiavimas
Remiantis statistikos departamento duomenimis 2007 m. spalio mėnesį 10 001 ir daugiau bruto vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio gaunantieji sudaro 0,5 proc. visų pilną darbo dieną dirbančiųjų žmonių, arba 7 154 asmenys. Žinant, jog trečią 2007 m. ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis buvo 2052 Lt galima apskaičiuoti, jog minėti 0,5 proc. dirbančiųjų 2008 m. pirmąjį ketvirtį vidutiniškai uždirbo 33 163,7 lt. bruto darbo užmokesčio. Pagal LLRI pasiūlymą ši darbuotojų grupė Sodros įmokas mokėtų tik iki 5 VDU ribos, kuri sudaro 10 756,5 Lt. Taigi, 2008 m. Sodros netekimai dėl šio pasiūlymo vidutiniškai sudaro 7 613,95 lt. kiekvienam minėtos grupės darbuotojui, o iš viso Sodros biudžetas netektų 638,9 mln. Lt.
C. Pervedamos į privačius pensijų fondus Sodros įmokos dalies didinimo įtakos skaičiavimas
Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2008 metų rodiklių patvirtinimo įstatymu, į privačius pensijų fondus šįmet bus pervesta 1 052 mln. litų. Šiuo metu gali būti pervedama 5,5 proc. valstybinio socialinio draudimo įmokų. Padidinus įmokas į privačius pensijų fondus iki 10 proc., šie pervedimai pasiektų 1 914 mln. litų, tad „Sodros“ biudžetas netektų 861 mln. litų.
[1] Turint omenyje blogėjančią Lietuvos ekonominę situaciją, manome, kad LR Vyriausybės numatytas 11,7 proc. nacionalinio biudžeto pajamų augimas yra ženkliai per daug optimistinis.
[2] Šį koeficientą gana sudėtinga apskaičiuoti, tačiau apytiksles indikacijas galima gauti iš mokestinių pajamų istorijos. Gyventojų pajamų mokesčio tarifas Lietuvoje buvo sumažintas du kartus (nuo 33 proc. iki 27 proc. 2006 liepos 1 d. ir nuo 27 proc. iki 24 proc. 2008 sausio 1 d.) ir abiem atvejais pajamų iš šio mokesčio buvo surenkama daugiau negu prieš sumažinimą. GPM pajamų surinkimas šešis ketvirčius iki pirmojo nagrinėjamo tarifo sumažinimo buvo 5 469 mln. litų, o šešis ketvirčius po tarifo sumažinimo – 6 713 mln. litų. GPM pajamų surinkimas 2007 m. pirmąjį pusmetį buvo 1 973 mln. litų, o sumažinus tarifą, 2008 m. pirmąjį pusmetį jis siekė 2 362 mln. litų. Negalima pamiršti ir to, kad mokestinių pajamų netekimai dėl tarifo sumažinamo buvo padengiami ne tik Lafero efekto, bet ir ekonomikos augimo dėka. Turint omenyje prognozuojamą ekonomikos augimo sulėtėjimą, analizėje
daroma prielaida, kad siūlomu atveju Lafero koeficientas bus bent jau 30 proc.
[3] Dėl lengvatinio 5 proc. PVM tarifo taikymo keleivių ir bagažo vežimo paslaugoms; knygoms, laikraščiams, žurnalams, išskyrus erotinio pobūdžio leidinius; vaistams (įskaitant veterinarinius), priemonėms, medicininei įrangai, pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą; viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms; ekologiškai švariems maisto produktams; šviežiai atšaldytai mėsai; šviežiai atšaldytai, užšaldytai, giliai užšaldytai naminių paukščių mėsai; ŽUB ir kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) – žemės ūkio subjektų paslaugos žemės ūkiui, teikiamos savo nariams; gyvoms, šviežioms ir atšaldytoms žuvims; meno, sporto ir kultūros renginiams; rašytojo, kompozitoriaus ar atlikėjo teikiamoms paslaugoms; ir 9 proc. PVM taikymo gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, apšiltinimo paslaugoms.
[4] Tiesioginėms išmokoms iš viso buvo skirta beveik 1 milijardas litų. Iš jų beveik 700 mln. sudarė Europos Sąjungos lėšos, kurių kofinansavimas nėra būtinas. Nepaisant to, kad kofinansuoti šią programą nereikia, iš valstybės biudžeto lėšų tiesioginėms išmokoms buvo skirta 287 mln. litų.
[5] Darant prielaidą, kad kiekviena ministerija turi bent po vieną tokį objektą ir kad vieno objekto išlaikymas per metus kainuoja bent tiek, kiek poilsio namai „Baltija“, t.y. 1,2 mln. litų.
