Elena Leontjeva.
Pagarbos mokesčių mokėtojams dienos išvakarėse buvo vėl prisiminta solidarumo mokesčio idėja. TVF paskelbė studiją, kurioje nagrinėjami skirtingi „solidarumo mokesčio“ variantai ir kaip labiausiai tinkamas išskiriamas pelno mokestis – ypač mokamas padidintu tarifu virš tam tikros normatyvinės rentos.
Jeigu turėtume sveikus ir nepriklausomus pinigus, turbūt ir Lietuvoje jau būtų kalbama apie solidarumo mokestį. Tačiau tokių pinigų mes neturime. Europos centrinis bankas (ECB) pasirūpina užpildyti visas dėl pandemijos krizės atsiradusias spragas. Tad solidarumo mokestis Lietuvoje jau yra – jį sumokame per ECB išleidžiamus pinigus. Pasekmes kainų augimo pavidalu jau pradedame jausti. Tad mokestį jau artimiausiu metu imsime mokėti per infliaciją. O ateityje, žinoma, ir per mokesčius, užgulsiančius mus ir ateisiančias kartas.
Tam, kad dosniai išleidžiami Eurai drauge su našta Lietuvai neštų ir apčiuopiamą naudą, būtina padaryti viską, kad solidarumo eurai pasiektų nukentėjusius žmones ir verslus maksimaliai paprastai, skaidriai ir greitai. Greitumas šiandien – solidarumo išraiška.
Solidarumą pademonstruotume ir tuo atveju, jei ekonomikos atsigavimui skirti ES pinigai nenusėstų valdžios ižde ir nebūtų skirti vien valdžios institucijoms, kurios nuo pandemijos nenukentėjo.
Solidarumą pademonstruotume ir tuo atveju, jei ekonomikos atsigavimui skirti ES pinigai nenusėstų valdžios ižde ir nebūtų skirti vien valdžios institucijoms, kurios nuo pandemijos nenukentėjo. Jie turi būti nukreipti labiausiai nukentėjusiam ir augimo poreikių bei iššūkių turinčiam privačiam sektoriui. Ką solidariai darė visa pandemijos ištikta ekonomika?
Op-ti-mi-za-vosi. Kiekviena funkcija, išlaidų rūšis, kiekvienas judesys buvo peržiūrėti, tikrinant jų tikslingumą ir vaisingumą. Visko, kas nebūtina, buvo atsisakyta. Jeigu verslas sumažino išlaidas ir tapo tik pajėgesnis, gal tas pats gali nutikti ir valdžios institucijoms?
Norėdamas išreikšti savo solidarumą, valdžios sektorius pirmiausia turėtų irgi imtis funkcijų ir išlaidų optimizavimo. O jeigu imtųsi, bemat galėtų paaiškėti, kad jokio papildomo solidarumo mokesčio mums Lietuvoje ir nereikia. Solidarumo dvasioje visi laukia iš valdžios veiksmų, kurie įrodytų, jog judame viena linkme ir atlaikome krizės išbandymus solidariai.
Kalbos apie solidarumo mokestį juolab netinka Lietuvai, besiruošiančiai pelno mokesčio reformai. Netrukus turėtų paaiškėti, ar bus einama skirstomo pelno mokesčio keliu, ar pasirenkamas kuklesnis nulinio tarifo reinvestuojamam pelnui kelias. Bet kuriuo atveju papildomo solidarumo mokesčio įvedimas būtų klaida. Juk ir nelabai patyrusiam ekonomistui turėtų būti aišku, kad kažkokių normatyvinių rentų skaičiavimas ir įmonių baudimas už didesnį, negu normatyvinis, pelną būtų labai blogas signalas. Ypač blogas – pandemijos ištiktai ekonomikai. Tai – archajiškas ir praeityje įkalinantis signalas visiems, kas jau realiai imasi žaliojo kurso, žiedinimo ir skaitmenizacijos. Juk visi šie veiksmai galiausiai veda į didesnę pridėtinę vertę ir augantį pelningumą.
Lietuvos ekonomika atlaikė krizę todėl, kad neuždaryti verslai aktyviai ieškojo sprendimų, optimizavo išlaidas ir rado būdų padidinti savo pardavimus bei pelningumą.
Lietuvos ekonomika atlaikė krizę todėl, kad neuždaryti verslai aktyviai ieškojo sprendimų, optimizavo išlaidas ir rado būdų padidinti savo pardavimus bei pelningumą. Jeigu vieną kartą įmonės bus nubaustos už sėkmingą išlaidų optimizavimą, ar po kelerių metų jos netaps panašios į valdžios institucijų departamentus – nemotyvuotus taupyti, kad kitąmet jiems nenurėžtų finansavimo?
Padidėjęs pelningumas yra užtarnautas prizas už tai, kad krizės metu buvo veikiama greitai, sumaniai ir efektyviai. Bet kokios kalbos apie didesnį perskirstymą iš pelningesnių įmonių būtų smūgis ekonomikai: nes šiandien verslui kaip niekad reikia ieškoti sprendimų besitęsiančioje krizėje ir naujų iššūkių akivaizdoje. Ir, žinoma, už rastus sprendimus verslas turi būti apdovanotas žymiai padidėjusiu pelnu. Jeigu kam nors iš tiesų rūpi, kad žmonių galimybės ir pajamos dėl krizės nesumažėtų, turėtų pagerbti ir apdovanoti visus, gebančius atsiliepti į vartotojų poreikius bei rinkų svyravimus, visus, gebančius uždirbtu pelnu įrodyti savo reikalingumą.
Mokesčių mokėtojus pagerbiame, kai atsakingai leidžiame jų uždirbtus pinigus, kai už savo sumokėtus eurus jie kasdien sutinkami valstybės institucijose su pagarba ir kokybiška paslauga. Pagaliau, ar ne kiekvienas mūsų mokamas Euras yra solidarumo išraiška?
Straipsnis buvo publikuotas naujienų portale vz.lt
