LLRI išanalizavo Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo projektą ir teikia komentarus bei pastabas.
LLRI pritaria pagrindinėms Įstatymo projekto nuostatoms, kuriomis siekiama įvesti fiskalinės drausmės taisykles, reikalingas ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui ir stabiliai ūkio plėtrai išlaikyti. Šiuo metu sparčiai augančios valstybės išlaidos ir nepakankamai greitai mažėjantis biudžeto deficitas didina valstybės skolą bei ateities įsipareigojimus, prisideda prie infliacijos augimo, kuria netvaraus ekonomikos augimo (perkaitimo) pavojų ir apsunkina euro įvedimo galimybes.
Vis dėlto Įstatymo projekte įtvirtintos nuostatos nėra pakankamos, kad būtų užtikrintas valdžios sektoriaus finansų tvarumas ir stabili ūkio plėtra. Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje numatytas valdžios sektoriaus deficito 2008 metams apribojimas iki 0,5 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP) yra nepakankamas. Lietuvoje 0,5 procento BVP valdžios sektoriaus finansų deficitas buvo pasiektas dar 2005 metais, o 2006 metais šis deficitas buvo lygus 0,3 procento BVP. Todėl Įstatymo projekte numatytas apribojimas neleistų užtikrinti reikalingos valdžios sektoriaus deficito mažėjimo tendencijos. Reikia paminėti, kad turėti nedeficitinį biudžetą nuo 1999 metų buvo numatyta dar Seimo rezoliucijoje „Dėl Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros koncepcijos“. Lietuvoje jau septintus metus iš eilės tęsiasi spartus ekonomikos augimas. Tokiomis sąlygomis biudžetas turėtų būti perteklinis, kad galima būtų mažinti valstybės skolą ir ateities įsipareigojimus. Pažymėtina, kad kaimyninėse Baltijos valstybėse valdžios sektoriaus balansas yra teigiamas, o valstybės skola šiose šalyse ženkliai mažesnė nei Lietuvoje.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad Įstatymo projekto nuostatos taikomos bendriems valdžios sektoriaus finansams, apimantiems tiek valstybės ir savivaldybių biudžetus, tiek ir socialinės apsaugos fondus. Tokia tvarka leidžia turimus nacionalinio biudžeto deficitus statistiškai kompensuoti socialinės apsaugos fondų perviršiu. Tačiau dabartinis „Sodros“ biudžeto perteklius neturėtų būti skirtas einamosioms valstybės išlaidoms subalansuoti. Egzistuojant dabartinei socialinių išmokų sistemai, dėl demografinių pokyčių ateityje „Sodros“ biudžetas taps deficitinis. Todėl dabartinis „Sodros“ perviršio panaudojimas turėtų būti atskirai ir griežtai reglamentuotas. „Sodros“ perviršis turėtų būti skirtas arba būsimiems „Sodros“ biudžeto deficitams dengti, arba pensijų reformai gilinti.
Pasiūlymai:
1. Keisti Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Numatyti, kad 2008 m. valdžios sektorius turi būti subalansuotas.“
2. Griežtai ir aiškiai reglamentuoti „Sodros“ biudžeto pertekliaus panaudojimą. Jis turėtų būti skirtas arba būsimiems „Sodros“ biudžeto deficitams dengti, arba pensijų reformai gilinti.
