LIETUVOS LAISVOSIOS RINKOS INSTITUTO PASTABOS DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ, NUMATANČIŲ ATSISKAITYMŲ GRYNAISIAIS PINIGAIS LIETUVOJE APRIBOJIMĄ[1]
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo LR Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-2627), LR Civilinio kodekso 6.929 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-1285(2)), LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo 17323 straipsniu įstatymo projektą (Nr. XIIP-1286(2)) (toliau – Įstatymo projektai) ir teikia šias pastabas.
Europos sąjungos šalių patirtis rodo, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas nėra efektyvi priemonė kovojant su šešėline ekonomika. Šešėlis atsiskaitymus grynaisiais ribojančiose šalyse nėra mažesnis už jo netaikančiose šalyse. Grynųjų ribojimas didžiąja dalimi niekaip nepaveikia šešėlio, kadangi šešėlis yra nelegali veikla ir tokių įstatymų nesilaiko. Svarbu tai, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas mažina konkurenciją tarp atsiskaitymo būdų ir sukuria prielaidas finansinių paslaugų brangimui. Dėl šių priežasčių LLRI siūlo nepritarti atsiskaitymų grynaisiais ribojimui.
- Nėra pakankamų įrodymų, jog atsiskaitymų grynaisiais ribojimas yra veiksminga priemonė kovojant su šešėline ekonomika
Siūlantieji atsiskaitymų grynaisiais ribojimą kaip priemonę kovojant su šešėline ekonomika teigia, kad šalyse, kuriose dažniau naudojami negrynieji pinigai šešėlinės ekonomikos yra mažiau. Tačiau Estijos pavyzdys rodo, kad dažnesnis negrynųjų pinigų naudojimas nemažina šešėlinės ekonomikos. Estijoje atsiskaitymų negrynaisiais pinigais kiekis ne tik yra ženkliai didesnis nei Lietuvoje ar Latvijoje, tačiau ir lenkia Europos Sąjungos vidurkį. Tačiau šešėlinės ekonomikos lygis čia yra aukštas bei panašus į esantį kitose Baltijos šalyse.[2]
Suomijos centrinio banko specialistų atliktoje studijoje[3] apie grynuosius pinigus ir šešėlinę ekonomiką teigiama, kad „Visi palyginimai rodo, kad yra labai sunku surasti ryšį tarp šešėlinės ekonomikos šalyse skirtumų ir grynųjų pinigų naudojimo masto. Nėra taip, kad šalys (regionai) su didele šešėline ekonomika naudoja neproporcingai daug grynųjų pinigų ar padidino grynųjų pinigų panaudojimą daugiau nei šalys, kuriose šešėlinė ekonomika yra maža.“
Tiesa, jog yra tyrimų, kurie rodo, kad ES šalyse yra ryšys (teigiama koreliacija) tarp šešėlinės ekonomikos dalies nuo BVP ir tarp to, kiek elektroninių atsiskaitymų vidutiniškai tenka vienam gyventojui (ryšys nėra vienareikšmis, yra išimčių, kaip, pvz., Estija.) Tačiau koreliacija nerodo priežastingumo. Šiuo atveju ji rodo ne tai, kad elektroniniai atsiskaitymai lemia šešėlį, o tai, kad abu šie veiksniai yra nulemti trečiojo – šalių ekonominio išsivystymo. Skandinavijos, Vakarų Europos šalių didesnis ekonominis išsivystymas lemia tiek santykinai mažesnį šešėlinės ekonomikos dydį (didesnės žmonių pajamos reiškia mažesnes paskatas dalyvauti šešėlyje), tiek dažnesnį atsiskaitymą negrynaisiais pinigais (gyventojai labiau pasitiki bankais, pripratę prie įvairesnių atsiskaitymo būdų). Todėl vien tik verčiant gyventojus naudotis negrynaisiais pinigais šešėlis nesumažės.
- Statistika neigia grynųjų ribojimo efektyvumą mažinant šešėlinę ekonomiką
Iš 28 Europos Sąjungos valstybių 15 taiko atsiskaitymų grynaisiais pinigais apribojimą ir 13 šalių netaiko.[4] Atsiskaitymų grynaisiais suvaržymo įvedimas Lietuvoje motyvuojamas kaip siekis kovoti su šešėline ekonomika. Tačiau statistika apie šešėlinę ekonomiką šalyse neparodo, kad šešėlinės ekonomikos yra mažiau, ar kad ji mažėja greičiau tose ES šalyse, kuriose ribojami atsiskaitymai grynaisiais.
Johannes Kepler universiteto Austrijoje profesoriaus Friedricho Schneiderio duomenimis[5], vidutinis šešėlinės ekonomikos dydis atsiskaitymus grynaisiais ribojančiose šalyse 2014 m. buvo 21 proc. nuo BVP. Vidutinis šešėlinės ekonomikos dydis tokių ribojimų neturinčiose šalyse – 17, t. y. 4 proc. punktais žemesnis. Taigi, šalių palyginimas tarpusavyje nerodo, kad ribojimas mažina šešėlinę ekonomiką. Panašią situaciją rodo visi turimi 2003 – 2015 m. duomenys – visu šiuo laikotarpiu šešėlinė ekonomika ribojimų netaikančiose šalyse buvo vidutiniškai mažesnė. Taip pat, atsiskaitymų grynaisiais neribojančių šalių šešėlis per 13 metų (2003–2015 m.) sumažėjo 24 proc., o ribojančių šalių – 17 proc.
Duomenų analizė taip pat nepatvirtina, kad šešėlinė ekonomika būtų pradėjusi mažėti šalyse įvedus atsiskaitymų grynaisiais ribojimą. Iš 15 ES šalių, kuriose įvestas atsiskaitymų grynaisiais ribojimas net 13-oje jis neturėjo jokio pastebimo poveikio šešėlio kitimui. Ir tik dviejose šalyse (Graikijoje ir Latvijoje) po grynųjų apribojimo šešėlis pradėjo mažėti. Ir galimai dėl visai kitų priežasčių, tokių kaip palaipsnis ekonomikos atsigavimas po krizės.
- Atsiskaitymų grynaisiais ribojimas nepaveikia šešėlio, kuomet abi sandorio pusės sutinka jame dalyvauti
Projektų autoriai teigia, kad neriboti asmenų tarpusavio atsiskaitymai sukuria „palankias sąlygas vykdyti neskaidrią ūkinę komercinę veiklą“, taip pat, kad sumažinus atsiskaitymų grynaisiais pinigais kiekį „sumažės prielaidos šešėlinei ekonomikai“. Tačiau to nepakanka, projektų pagrindime nėra pateikta detalaus ir tikslaus paaiškinimo, kaip tiksliai atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas paveiks šešėlinės ekonomikos dalyvius.
Tam, kad siūlomi pakeitimai sumažintų šešėlinę ekonomiką, jie turi priversti šiuo metu nelegaliai grynaisiais atsiskaitančius verslus ir gyventojus legalizuotis. Atsiskaitymų grynaisiais ribojimas turės poveikį tiems, kas jau laikosi įstatymų. Tačiau svarstant reguliavimo efektyvumą ir jo poveikį šešėlinei ekonomikai reikia atsakyti į klausimą, kaip ribojimas paveiks tuos, kurie jau veikia šešėlyje, t. y. tuomet, kai abi šešėlinio sandorio pusės žino, jog dalyvauja šešėlyje, su tuo sutinka ir sąmoningai pažeidžia teisės aktus.
Daugeliu šešėlinės ekonomikos atsiradimo atvejų abi pusės (t. y. tiek prekės ar paslaugos gavėjas (pinigų mokėtojas), tiek prekės ar paslaugos teikėjas (pinigų gavėjas)) savanoriškai sutinka dalyvauti sandoryje. Taip yra tuomet, kai perkamos ir parduodamos nelegalios prekės ar paslaugos (pvz., kontrabandinės, padirbtos prekės), nelegalaus darbo ar „vokelių“ atveju ar pajamų neapskaitymo atvejais (pvz., kuomet mokėtojas sutinka atsiskaityti grynaisiais nelegaliai, kadangi jam tokiu atveju padaroma nuolaida). Tačiau atsiskaitymų grynaisiais ribojimas šių sandorių nepaveiks, kadangi abi pusės dalyvaudamos šešėlyje jau sutinka pažeisti įstatymus ir yra įsitraukę į šešėlį.
Tai rodo, jog nors grynieji ir yra naudojami šešėlinėje ekonomikoje, dar nereiškia, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas paveiks šešėlines veiklas, ypač kai abi sandorių pusės sutinka dalyvauti šešėlyje.
- Atsiskaitymų grynaisiais ribojimas mažintų konkurenciją tarp atsiskaitymo būdų
Svarbi grynųjų pinigų ribojimo neigiama pasekmė yra konkurencijos tarp atsiskaitymo būdų mažėjimas. Galimybė rinktis tiek grynuosius, tiek elektroninius pinigus (ir juos aptarnaujančių institucijų veiklą) apriboja bankų ir kitų organizacijų, teikiančių atsiskaitymo paslaugas, galimybes didinti savo paslaugų kainas.
Suomijos centrinio banko specialistų studijos[6] išvadose teigiama, kad grynųjų pinigų panaudojimas racionalizuojamas kaip priemonė „kuri suteikia alternatyvą debetinėms ir kreditinėms kortelėms – ir taip neleidžia bankų sektoriui įgyti monopolinės galios nustatant paslaugų kainas“.
Todėl alternatyvų nebuvimas ar jų mažinimas įstatymais mažina konkurenciją ir sukuria prielaidas paslaugų brangimui. Jei bankų paslaugos iš tikrųjų yra patogiausias, pigiausias ir saugiausias atsiskaitymo būdas, tai įrodys vartotojų pasirinkimas, o atsiskaitymų grynaisiais ribojimas įstatymais tam nebūtinas.
- Atsiskaitymų grynaisiais ribojimas gali padidinti šešėlį
Apie du trečdalius[7] šešėlyje (nelegaliai) uždirbamų pajamų yra išleidžiama oficialiai, t. y. sumokant PVM ir kitus mokesčius. Įvedus apribojimą atsiskaityti grynaisiais, užuot didelę dalį šešėlyje uždirbamų pajamų išleidus legaliai, t. y. sumokant mokesčius, bus ieškoma būdų kaip nelegaliai uždirbtus pinigus ir išleisti nelegaliai ar užsienyje. Taip grynųjų pinigų apribojimas siekiant sumažinti šešėlį gali turėti priešingą rezultatą: mažesnė dalis nelegaliai uždirbamų pinigų bus išleidžiama legaliai sumokant mokesčius.
- Atsiskaitymai negrynais pinigais turi savų rizikų
Įstatymo projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimu bus „užtikrinti saugesni asmenų tarpusavio atsiskaitymai“. Reikia atkreipti dėmesį, kad vertinant atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais saugumą reikia įvertinti ne tik riziką, susijusią su grynųjų pinigų transportavimu, vagystės ir praradimo klausimais, tačiau ir bankų veiklos sisteminę riziką, bei tapatybės nustatymo riziką naudojantis negrynaisiais pinigais. Bankuose laikomi indėliai yra apdrausti, tačiau draudiminio įvykio atveju nuostolius prisiima mokesčių mokėtojai. Todėl naudojimasis negrynaisiais pinigais rizikos nepanaikinta, tiesiog pakeičia jos pobūdį.
LLRI siūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kad atsiskaitymų grynaisiais apribojimas nemažina šešėlinės ekonomikos, be to, ribojimas turėtų svarbių neigiamų pasekmių gyventojams ir šalies ekonomikai, siūlome atsisakyti atsiskaitymų grynaisiais ribojimo kaip priemonės kovojant su šešėline ekonomika.
[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSISKAITYMŲ GRYNAISIAIS PINIGAIS RIBOJIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 6.929 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 224 IR 2591 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 17323 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTAS
[2] The Shadow Economy in Europe, 2013, 15 puslapis. Nuoroda: http://www.visaeurope.com/en/newsroom/news/articles/2013/shadow_economy_report.aspx
[3] Is Cash Used Only in the Shadow Economy? Kari Takala, Matt Viren. 531 puslapis. Nuoroda: http://ideas.repec.org/a/taf/intecj/v24y2010i4p525-540.html
[4] Atsiskaitymus grynaisiais riboja Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Graikija ,Ispanija, Italija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Vengrija. Atsiskaitymų grynaisiais neriboja: Airija, Austrija, Estija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vokietija.
[5] http://www.atkearney.com/financial-institutions/featured-article/-/asset_publisher/j8IucAqMqEhB/content/the-shadow-economy-in-europe-2013/10192
[6] Is Cash Used Only in the Shadow Economy? Kari Takala, Matt Viren. 539 puslapis. Nuoroda: http://ideas.repec.org/a/taf/intecj/v24y2010i4p525-540.html
[7] The Shadow Economy in Europe, 2011, 5 puslapis.
