Klaipėda, Andrius Juškevičius
Lietuvos banko ir Vyriausybės narių nuomonės ir pozicijos sutampa: laikas pradėti kalbas ir veiksmus dėl lito atsiejimo nuo JAV dolerio. Nors ir nelabai turtingi mūsų žmonės, tačiau pinigų ateities klausimas rūpi ne vienam. O kas gali geriau atsakyti į rūpimus klausimus, jeigu ne ekspertai? Į skaitytojų pageidavimu pateiktus klausimus atsakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (Vilnius) ekspertas Andrius Bogdanovičius.
– Kaip lito susiejimas su euru paveiks lito perkamąją galią? Ar nebus lito nuvertėjimo, vartojimo prekių kainų kilimo?
– Lietuvos bankas yra oficialiai paskelbęs, kad susiejant litą su euru litas nebus nei nuvertintas, nei pervertintas, t.y. litas prie euro bus “pririštas” oficialiu euro ir JAV dolerio kursu, būsiančiu persiejimo dieną. Seimui pritarus, ši nuostata turėtų būti įtvirtinta Lito patikimumo įstatyme. Tokiu būdu pati susiejimo procedūra lito perkamosios glios nepakeis. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad po lito susiejimo su euru lito perkamoji galia priklausys ne nuo dolerio kurso svyravimų kitų valiutų atžvilgiu (kaip yra dabar), bet nuo euro kurso. Euro kursui krentant, kris ir lito perkamoji galia, o euro kursui kylant, lito perkamoji galia kils. Kita vertus, lito perkamoji galia priklauso ne tik nuo valiutų kursų svyravimų, bet ir nuo kitų veiksnių: valstybės užsienio prekybos politikos, konkurencijos rinkoje, energijos išteklių kainos ir kt.
– Kas gali įvykti su gyventojų indėliais bankuose? Kaip gali atsitikti su indėliais litais, indėliais JAV doleriais?
– Valiutų kursų svyravimai įtakoja gyventojų turimų santaupų vertę nepriklausomai nuo to, kuria valiuta jos laikomos ir su kuria užsienio valiuta yra susietas litas. Šiuo metu, kai litas yra susietas su doleriu, laikyti santaupas vien tiktai litais ar tik doleriais rizikinga, kadangi dėl dolerio kurso kritimo kitų valiutų atžvilgiu santaupos gali nuvertėti. Norint išvengti neigiamos valiutų kursų svyravimų įtakos santaupų vertei, jas geriau laikyti skirtingomis valiutomis, kurios svyruoja viena kitos atžvilgiu. Žinoma, pasirenkant valiutas, kuriomis yra ar bus taupoma, būtina atsižvelgti į lito susiejimą su euru. Žmonės turėtų kreiptis į juos aptarnaujantį banką ir pasikonsultuoti, kaip reikėtų taupyti, kad valiutų kursų svyravimų įtaka santaupoms būtų minimali, o uždarbis maksimalus.
– Ar nebūtų geriau gyventojams indėlius doleriais pakeisti į indėlius eurais?
– Kaip minėjau, santaupas geriau laikyti skirtingomis valiutomis, kurios svyruoja viena kitos atžvilgiu. Todėl indėlį doleriais ar litais keisti į indėlį tik eurais tikrai nevertėtų. Žinoma, tikintis, kad euro vertė kils, galima būtų surizikuoti ir visas santaupas laikyti eurais. Tačiau žmonėms, kurie neturi specialių žinių ir patirties, taip elgtis nepatarčiau.
– O dar žmonės naudojasi bankų teikiamomis paskolomis. Ką galėtų patarti ekspertai prieš numatomus lito pasikeitimus?
– Su bankų paskolomis yra kiek kitaip. Lietuvos gyventojai pajamas paprastai gauna litais. Tokiu atveju, norint išvengti rizikos, kad dėl užsienio valiutų kursų svyravimų paskolai grąžinti prireiks daugiau litų nei planuota, paskolą būtina imti arba litais, arba ta užsienio valiuta, kurios kursas lito atžvilgiu nesvyruoja.
– O kur būtų mažiau rizikos?
– Imant paskolą litais minėtos rizikos nėra. Tačiau paskola litais kainuoja brangiau, palyginus su paskolomis doleriais arba eurais. Galima imti paskolą doleriais. Tačiau šiuo atveju gali atsitikti taip, kad litą susiejus su euru dolerio kursas lito atžvilgiu didės, todėl reikės daugiau litų paskolai grąžinti. Galima imti paskolą eurais. Tačiau ir šiuo atveju yra dalis rizikos, kad iki lito susiejimo su euru šios valiutos kursas lito atžvilgiu didės, taigi taip pat reikės daugiau litų paskolai grąžinti.
– Tad gal vertėtų labiau pasikliauti doleriu?
– Na, ne visai taip. Siekiant išvengti minėtų rizikų, iki lito susiejimo su euru paskolą vertėtų imti doleriais, tačiau litą susiejus su euru paskolą doleriais reikėtų nedelsiant performuoti į paskolą eurais. Tokiu atveju tiek iki lito susiejimo su euru, tiek ir po to žmogus nerizikuos, kad paskolai grąžinti prireiks daugiau litų nei planuota. Performinti paskolą yra nesudėtinga ir dabar ši operacija kainuoja 50-100 litų. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad toks paskolų ėmimo receptas tinka tik tuomet, jei paskola bus paimta iki lito susiejimo su euru ir jeigu asmuo pajamas gauna tik litais. Tačiau bet kuriuo atveju prieš imant paskolą vertėtų pasikonsultuoti su specialistais.
– Kaip lito surišimas su euru paveiks Lietuvos eksportuotojus? Ar jiems tai bus naudinga ar nuostolinga?
– Kaip lito susiejimas paveiks Lietuvos eksportuotojus, labiausiai priklausys nuo jų pačių. Jeigu jie sugebės tinkamai tam pasirengti, lito susiejimas su euru neturėtų stipriai įtakoti eksportuotojų veiklos rezultatų. Pagrindinė problema yra tai, kad tiek gamintojams, tiek investuotojams, tiek ir paprastiems žmonės tinkamai pasirengti lito susiejimui su euru galėtų sutrukdyti aplinkybė, kad Lietuvos bankas, iš anksto pranešęs lito susiejimo su euru datą, susiejimo išvakarėse gali nuspręsti, kad laikas lito pokyčiams yra nepalankus ir dėl to atidėti susiejimą.
– Atidžiau besidomint lito susiejimo su euru reikalais susidaro įspūdis, kad ta diena X apauga lyg kažkokia mistiška aureole?
– Rinkos dalyviai abejoja, o ir pats centrinis bankas neduoda garantijų, kad galima nustatyti kažkokį daugeliui palankų susiejimo
laiką. Žinoma, yra tam tikrų dalykų, į kuriuos būtina atsižvelgti pasirenkant susiejimo datą. Tačiau nustačius tokią datą vėliau jos
keisti nereikėtų, antraip tai tik sustiprintų neaiškumą rinkoje bei galėtų atnešti nuostolių. Juo labiau rinkos dalyviai patys gali sėkmingai pasirengti lito susiejimui su euru, be to, niekas negali garantuoti, kad sąlygos susiejimui bus palankesnės vėliau. Todėl reikėtų sudaryti sąlygas patiems rinkos dalyviams pasirengti lito susiejimui su euru, o kartą pranešus konkrečią datą jos jokiu būdu nebekeisti.
– Tai ar naudinga bus lito ir euro sąjunga mūsų eksportuotojams?
– Apskritai tarus – taip. Lietuvos eksportas į euro zonos šalis sudaro didžiausią dalį viso Lietuvos eksporto, o iš šių šalių yra importuojama daug žaliavų ir įrengimų. Todėl lito susiejimas su euru sumažintų Lietuvos gamintojų rūpesčius, nes perkant ir parduodant produkciją už eurus nereikėtų rūpintis lito ir euro kurso svyravimais.
Tačiau reikėtų pabrėžti, kad užsienio valiutų kursų svyravimai eksportuotojų veiklos rezultatams ir toliau gali daryti didesnę ar mažesnę įtaką, taigi po lito susiejimo su euru eksportuotojai turės valdyti valiutinę riziką. Viena iš priežasčių yra ta, kad į euro zonos rinką produkciją eksportuoja ir kitų šalių gamintojai, kurių nacionalinės valiutos euro atžvilgiu svyruoja. Todėl euro kursui kylant Lietuvos gamintojai nevaldydami valiutų kursų svyravimo rizikos gali patirti spaudimą mažinti produkcijos kainas, dėl ko jų veiklos rezultatai gali pablogėti.
Kita priežastis yra ta, kad energetiniai ištekliai ir kai kurių žaliavų kainos yra susietos su JAV doleriu. Tad jeigu euro kursas dolerio atžvilgiu kris, tuomet kils dujų, elektros energijos, kuro kainos, taip pat kils kainos ir tų prekių, kurių gamybai reikia daug energetinių išteklių. Nesiimant priemonių šiai rizikai valdyti Lietuvos gamintojai gali patirti nuostolių.
– Bet lietuviai nenutraukia ryšių ir su Rusija…
– Taip. Nereikia pamiršti ir to, kad Rusijos rinka turi didelį potencialą ir į ją mūsų gamintojai ateityje gali eksportuoti vis daugiau
produkcijos. Rusijos ekonomika yra dolerizuota, o rublis nėra susietas nei su doleriu, nei su euru. Taigi norint pelningai realizuoti produkciją Rusijos rinkoje, Lietuvos gamintojai ir toliau turės rūpintis valiutinės rizikos valdymu.
-Nuoširdžiai dėkoju Jums už išsamius atsakymus ir viliuosi, kad jie bus naudingi mūsų skaitytojams.
