Pasidomėti lenkų atronomo, matematiko ir ekonomisto Mikalojaus Koperniko (1473–1543 m.) darbais ir idėjomis vertėtų ne tik tiems, kurie dar ir šiandien tiki, kad Žemė plokščia. Tarp jo nuopelnų ir ne ką mažesnę intelektinę revoliuciją sukėlęs tikrųjų infliacijos priežasčių įvardinimas.
Leonardas Marcinkevičius yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas.
Kopernikas metė iššūkį iki to laiko paplitusiai minčiai, kad mūsų planeta yra visos visatos centras. Lenkų mokslininkas pagrindė Heliocentrinę teoriją, kuria pademonstravo, kad Žemė sukasi aplink Saulę, o ne atvirkščiai. Tai iš esmės pakeitė žmonių supratimą apie pasaulį.
Tačiau jo pasiekimai neapsiribojo astronomija. XVI a. pradžioje Lenkiją valdęs Žygimantas Senasis pakvietė mokslininką prisidėti prie šalies valiutos reformos. Tai įkvėpė M. Koperniko domėjimąsi monetariniais reikalais.
Daugiau nei pusę amžiaus šalyje cirkuliavo trys skirtingos valiutos: Lenkijos Karalystės, Karališkosios Prūsijos ir Kryžiuočių ordino. Būtent teutonai garsėjo tuo, kad leido itin pigius pinigus, o tai lėmė aukštą infliaciją bei apsunkino prekybos galimybes. 1526 m. išleistame straipsnyje „Apie monetų kalybos principus“ (lot. Monetae cudendae ratio) M. Kopernikas priėjo išvados, kad blogi pinigai turi savybę išstumti gerus. Taip yra todėl, kad vertingesnius pinigus žmonės yra linkę pasilikti, taupyti, o pigiuosius – išleisti. Tokiu būdu nuvertėję pinigai dažniau patenka į apyvartą. Tais laikais Lenkijos karalystėje taip nutikdavo su teutonų pinigais.
Būtent šių apmąstymų kontekste lenkų ekonomistas suformulavo ankstyvąją kiekybinės pinigų teorijos (ang. Quantity Theory of Money) versiją. Jo įžvalgos apie pinigų kiekio didinimo ir infliacijos augimo ryšį paklojo pamatus tolimesnėms diskusijoms apie monetarinę politiką. „Vien dėl mūsų aplaidumo nesuprantame, kad viso ko brangumas yra pinigų pigumo rezultatas“, – rašė M. Kopernikas. Suprasdamas, kad infliacija apsunkina visą ekonominę veiklą, jis akcentavo patikimų pinigų svarbą. Siekdami stabilizuoti valiutos vertę, šiomis rekomendacijomis tuomet rėmėsi tiek Lenkijos, tiek Prūsijos vadovai, o M. Koperniko idėjos padėjo pamatą ir tolimesniems tyrimams.
Pinigų kiekio ir kainų ryšį XVIII a. itin išsamiai nagrinėjo klasikai – škotų filosofas Davidas Hiumas bei britų ekonomistas Davidas Ricardo, o moderniąją kiekybinės pinigų teorijos versiją praėjusiame amžiuje išplėtojo amerikiečių ekonomistas Irvingas Fišeris. Jo pateikta formulė atskleidžia, kad produkcijos apimtims ir pinigų apyvartai (ang. velocity) nepasikeitus, tam tikras pinigų kiekio padidinimas visuomet lems proporcingo dydžio infliacijos išaugimą. Šią idėją ekonomikos moksle įtvirtino amerikiečių ekonomistas Miltonas Friedmanas. Jis išnagrinėjo šimtmečio infliacijos istoriją Jungtinėse Amerikos Valstijose ir atskleidė akivaizdų ryšį tarp pinigų „spausdinimo“ ir kainų augimo.
Tačiau vos viena spraga leido šios teorijos kritikams nubraukti visus jos laimėjimus. Ta spraga – tobulos koreliacijos prielaida.
Modernios kiekybinės pinigų teorijos šalininkai manė galintys prognozuoti infliaciją, remdamiesi mintimi, jog tam tikras pinigų kiekio padidinimas visada ves į proporcingą vartotojų kainų išaugimą. Tačiau pamiršo, kad infliacija gali pasireikšti įvairiomis formomis, o ne tik vadinamųjų vartojimo kainų brangimu. Pavyzdžiui, dalis naujų pinigų gali būti nukreipiami į akcijų rinkas. Dalį kainų augimo gali „sugerti“ verslininkai, kuriems didėja gamintojų kainos. Dalį pinigų žmonės gali pasirinkti taupyti, todėl infliacija gali pasireikšti su dideliu vėlavimu. Būtent tai, kad naujų pinigų „štampavimas“ ne visada tolygiai pakeldavo kainų lygį, lėmė kiekybinės pinigų teorijos kritikų įsivaizdavimą, kad juos spausdinti galima neribotai.
Praktiškai beribio masto pinigų „spausdinimą“ matėme per COVID-19 pandemiją. Pinigų kiekis euro zonoje nuo koronaviruso pradžios išaugo ketvirtadaliu, o Lietuvoje kone per pusę. Tai reiškia, kad mūsų ekonomikai praktiškai neaugant, už tą patį gėrybių kiekį atsiskaityti buvo naudojamas žymiai didesnis eurų kiekis. Infliacijai šovus į viršų, daugiausiai dėmesio buvo skiriama priežastims, siejamoms su tiekimo grandinių trukdžiais, Rusijos agresija Ukrainoje, kaltinimams verslui „godumu“. Tačiau tokio masto kainų augimą dar prieš 500 metų paaiškino M. Kopernikas – mūsų pinigai tiesiog tapo pigesni.
Kartais geras idėjas ir teisingus paaiškinimus reikia ne atrasti, o prisiminti. Visada bus aiškinančių, kad Saulė sukasi aplink mūsų planetą, kad Žemė yra plokščia, kad drastiškas pinigų kiekio augimas niekaip nepaveiks kainų. Kol apsiribojama tik diskusijomis – tai teisė į žodžio laisvę. Problemos prasideda tuomet, kai elementarių tiesų ignoravimas tampa viešosios politikos sprendimais, mažina perkamąją galią ir kerta per kiekvieno iš mūsų kišenę.
Originaliai publikuota IQ.
