Ekonominio nuosmukio metu mažėjant mokestinėms įplaukoms, riboti valstybės ištekliai turi būti paskirstyti taip, kad prioritetiniai tikslai būtų pasiekti, o nereikšmingų išlaidų – atsisakoma, penktadienį pateiktame biudžeto rodiklių vertinime pabrėžia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).
Biudžeto projektu yra siekiama išsaugoti žmonių perkamąją galią, kovoti su energetine krize, stiprinti nacionalinį saugumą, investuoti į Lietuvos ateitį. „Svarbu užtikrinti, kad numatomos priemonės bei programos atitiktų šiuos užsibrėžtus tikslus ir leistų juos pasiekti“, – teigiama pranešime spaudai.
Kitu atveju, instituto teigimu, laukiamas kokybinis pokytis neįvyks. „Vienam iš šalies pagrindinių tikslų – energetikos sektoriaus persitvarkymui siekiant didinti energetinę šalies nepriklausomybę 2023 m. bus skiriama apie 270 mln. eurų daugiau nei 2022 m. Tačiau Lietuvos žalioji pertvarka gali likti tik planuose, jeigu leidimams elektros gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių išduoti valstybės tarnautojai turės daugiau resursų, bet privalės atlikti tas pačias įstatymais reglamentuotas funkcijas“, – rašoma pranešime spaudai.
Neįgyvendintas gali likti ir valstybės valdymo optimizavimas. 2023 m. biudžeto projekte numatoma, kad vidaus reikalų ministerijos valdomoms sritims – viešajam administravimui, migracijai, vietos savivaldai, regionų ir bendruomeninių organizacijų plėtrai ir kt. – asignavimai mažėja 15 proc. Tačiau jas kuruojančioms valstybės įstaigoms priskiriamos funkcijos lieka nepakitusios.
„Tai reiškia, kad institucijos su mažesniu finansavimu ir mažesniais pajėgumais vykdys visas numatytas funkcijas – tiek būtinas, tiek ir nereikalingas. Siekiant, kad valstybės tarnybos reformos tikslai būtų pasiekti, o biudžeto taupymas nevirstų mechaniniu išlaidų mažinimu, svarbu kartu su biudžeto projektu įpareigoti valstybės institucijas teikti ir reformai reikalingus teisės aktų pakeitimus“, – rašoma pranešime spaudai.
Su visu 2023 m. valstybės biudžeto vertinimu ir rekomendacijomis galite susipažinti čia.