Reaguodamas į euro zonos patiriamą finansų krizę, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) parengė ir atsakingosioms institucijoms pateikė planą, kuris padėtų iš euro zonos išeinančioms šalims sukurti stabilius ir stiprius pinigus. LLRI pasiūlymu taip pat gali pasinaudoti pati euro zona, norėdama sustiprinti eurą ir atstatyti žmonių pasitikėjimą vieninga valiuta.
Nenuslūgstanti valstybių skolų krizė didina tikimybę, kad kai kurios euro zonos valstybės bus priverstos arba pačios pasirinks pasitraukti iš euro zonos. LLRI nuomone, tai taptų dideliu iššūkiu ir išeinančiai šaliai, ir likusiai euro zonai, tačiau tuo pačiu tai būtų ir unikali galimybė atstatyti žmonių pasitikėjimą pinigais.
„Pagrindinė šiuolaikinių pinigų yda yra ta, kad jie yra neriboti, centriniai bankai, įskaitant Europos centrinį banką, panorėję gali pagaminti bet kokį pinigų kiekį. Taip pinigai praranda savo vertę, perkamąją galią, nuvertėja žmonių santaupos ir visi gyventojai susimoka nematomą „infliacijos“ mokestį,“ – dabartinės pinigų sistemos trūkumus aiškina LLRI specialioji ekspertė Rūta Vainienė.
LLRI pabrėžia, jog stabilūs pinigai yra būtina sąlyga, kad mažėtų kainos, kad žmonių pajamos ir santaupos neprarastų vertės ir kad žmonės galėtų planuoti savo ir savo šeimų finansinę ateitį. Nuvertėjantys pinigai labiausiai pažeidžia nepasiturinčius gyventojus, nes jie neturi galimybių investuoti.
LLRI parengtame plane siūlomi žingsniai, kurių turėtų imtis šalis, savo gyventojams norinti užtikrinti stabilią ir nenuvertėjančią valiutą. Plano esmė – šalis turėtų apriboti pinigų emisiją valiutą susiedama su brangiaisiais metalais, t. y. auksu. Perėjimą nuo euro prie naujos nepriklausomos valiutos LLRI siūlo vykdyti dviem etapais. Pirmajame etape šalyje būtų įvedama su euru susieta tos šalies naujoji nacionalinė valiuta, kurios santykis su euru būtų 1:1. Antrajame etape siūloma esamus euro rezervus pakeisti į brangųjį metalą ir susieti šalies įsivestą piniginį vienetą su pasirinktu metalo kiekiu.
„Lietuvoje dar nepamirštas tvirtasis tarpukario litas, kurio stiprybės pamatas buvo auksas. Būtent auksas ir sidabras buvo rinkos iš daugybės galimybių (prekių) išsirinkti pinigai. Svarbiausių pasaulio valiutų susiejimo su auksu buvo visiškai atsisakyta istoriškai visai neseniai, tik 1971 m.“ – primena LLRI specialioji ekspertė R. Vainienė.
R.Vainienė atkreipia dėmesį, kad pasaulio valiutas nuolat krečiant krizėms ir centriniams bankams nesugebant susidoroti su pinigų ūkio problemomis, vis daugiau pasaulio ekonomistų siūlo grįžti prie aukso standarto. „Tačiau yra tokių ekonomistų, kurie kritikuoja valiutų susiejimą su auksu dėl galimo aukso kainų burbulo, defliacijos pavojų ar pasiūlos šokų. Mes siūlomame plane išsamiai atsakome į šiuos argumentus ir pasveriame tikras ir paneigiame tariamas rizikas,“ – sako R. Vainienė.
LLRI siūlomas naujos valiutos įdiegimo planas didžiąja dalimi skirtas šalims, nusprendusioms pasitraukti iš euro zonos, tačiau kertiniu plano pasiūlymu – valiutos susiejimu su auksu – gali pasinaudoti ir pati euro zona, jei nuspręstų pereiti nuo diskrecinės Europos centrinio banko politikos prie aukso standarto.
Stabilių pinigų planą LLRI pateikė Europos centriniam bankui, Europos Komisijai, euro zonos šalių centriniams bankams ir kitoms institucijoms.
LLRI pinigų politikos srityje dirba nuo 1992 metų. LLRI pasiūlė Lietuvai valiutų valdybos principus, kuriais vadovaujantis buvo priimtas Lito patikimumo įstatymas, susiejęs litą su doleriu, vėliau – euru. Valiutų valdyba panaikino hiperinfliaciją, padidino žmonių pasitikėjimą litu ir sukūrė pagrindą ekonomikos reformoms bei augimui.
