Kontekstas. Europos Komisija (EK) nusprendė reguliuoti apsikeitimo mokestį (angl. – Interchange fee) Europoje ir numatyti kitus reguliavimus, taikomus mokėjimams kortelėmis, internetu ar mobiliuoju telefonu. Pavyzdžiui, siūlomi ir papildomi reguliavimai, tokie kaip kelių mokėjimo prekių ženklų buvimas ant kortelės ar įvairių lygių standartizacija. Tai pat buvo pasiūlyta riboti ne tik vartojimo korteles, t. y. korteles, priklausančias fiziniams asmenims, bet ir komercines korteles, priklausančias juridiniams asmenims. Šių kortelių įtraukimas ir reguliavimas nėra suplanuotas EK, tačiau jį siūlo atskirų šalių politikai ir atstovai.
Kas yra apsikeitimo mokestis? Apsikeitimo mokestis (toliau – AM) atsiranda sandorio metu tais atvejais, kai yra atliekamos mokėjimo operacijos tarp prekybininko banko ir vartotojo banko už vartotojo įsigyjamas prekes ir paslaugas, už kurias vartotojas sumoka vartotojo banko išduota kortele. Žvelgiant supaprastintai, dėl apsikeitimo mokesčio vartotojas gali sumokėti pardavėjui net ir tais atvejais, kuomet jie abu naudojasi skirtingų bankų paslaugomis.
EK pozicija. EK teigimu, dabartiniai AM yra per dideli, skiriasi tarp valstybių ir nėra skaidrūs. Teigiama, kad tai trukdo vystytis vieningai Europos rinkai ir dėl to šis mokestis (AM) yra pagrindinis kliuvinys e-komercijos augimui, naujų inovatyvių elektroninių mokėjimo metodų atsiradimui ir vieningos rinkos sukūrimui. Anot EK, AM dydžių suvienodinimas visoje ES paskatintų konkurenciją, inovacijas ir e-komercijos augimą.
LLRI pozicija dėl apsikeitimo mokesčio reguliavimo. Nors EK keliamas tikslas sukurti vieningą Europos rinką yra geras, tačiau EK pasiūlytos priemonės nėra tinkamos šiam tikslui pasiekti. Atvirkščiai, EK siūlomos priemonės pakenktų. Labiausiai nuo reguliavimų nukentėtų vartotojai, kurie, tikėtina, patirtų santykinai didesnius kortelių aptarnavimo mokesčius, prarastų dalį nuolaidų ar skatinimo priemonių.
LLRI pozicija dėl apsikeitimo mokesčio reguliavimo išplėtimo, įtraukiant komercines korteles. Komercinių kortelių AM reguliavimas yra nepakankamai pagrįstas. Komercinės kortelės yra skirtos ne atsiskaitymams tarp vartotojo ir verslo subjekto (verslas-vartotojui segmentas), o tarp skirtingų verslo subjektų (verslas-verslui segmentas). Todėl intervencija į rinką negali būti pagrįsta vartotojų apsaugos argumentais.
Antra, siūlymas neatsižvelgia į skirtumus tarp asmeninių ir komercinių atsiskaitymo kortelių. Jei vartojimo kortelės yra labiau pinigų pakaitalas, tai komercinės kortelės yra naudojamos vietoj sąskaitų, čekių, pinigų pavedimų. Atsižvelgiant į skirtumus tarp šių dviejų produktų, akivaizdu, kad atliktas poveikio vertinimas dėl asmeninių atsiskaitymo kortelių AM reguliavimo negali būti naudojamas grindžiant komercinių kortelių apsikeitimo mokesčio reguliavimą.
Diskusija dėl AM reguliavimo objekto išplėtimo tik iliustruoja dalį problemų ir galimų nenumatytų neigiamų pasekmių, kurias sukelia intervencija į rinką. Į neigiamas pasekmes ne kartą dėmesį yra atkreipę akademikai ir tyrėjai, nepritariantys apsikeitimo mokesčio reguliavimui[1][2]. Pradėjus reguliuoti vieną rinkos segmentą, dažnai kyla iniciatyvos reguliuoti ir kitus rinkos segmentus, tuo pat metu pamirštamos priežastys, kodėl reguliavimas buvo pradėtas. LLRI vertinimu, siūlymas reguliuoti komercinių kortelių AM yra nereikalingas ir, bent šiuo metu, jo pagrįstumas nėra įrodytas.
