Priimdamas Lietuvos banko įstatymą, Seimas apsiribojo nereikšmingomis pataisomis ir nesugebėjo išspręsti pagrindinės naujojo įstatymo problemos – lito ateities neapibrėžtumo, teigia LLRI ekspertai.
Lietuvos bankui suteikta galia nustatinėti lito kurso reguliavimo sistemą ir oficialaus lito kurso skaičiavimo tvarką, tačiau tokios įstatymo nuostatos prieštarauja Lito patikimumo įstatymui bei valdančiosios koalicijos programos nuostatai išlaikyti valiutų valdybos modelį ir užtikrinti, kad „žmonių pinigai bus apsaugoti nuo valdžios kišimosi”.
„Lietuvos banko įstatyme nebeliko nuostatos, kuri iki šiol saugojo nuo pavojingos kolizijos su Lito patikimumo įstatymu. Naujas įstatymas atveria galimybes pereiti prie savavališkai reguliuojamo lito kurso. Rinkos dalyviams teks spėlioti, kodėl ruošiama dirva reguliuoti lito kursą, kai visi vieningai žada perrišti jį nedevalvuojant ir nerevalvuojant”, teigia LLRI prezidentė Elena Leontjeva.
Naujuoju įstatymu keičiamas Lietuvos banko pagrindinis tikslas – vietoje pinigų stabilumo bankas privalės siekti kainų stabilumo. Anot LLRI ekspertų, bankui suteikiamas tikslas – kainų stabilumas, kuriam pasiekti jis neturi jokių instrumentų, o pinigų stabilumo tikslas, kuris visiškai priklauso nuo banko veiksmų ir už kurio pasiekimą bankas gali ir turi atsiskaityti, bus panaikintas.
„Kainos rinkoje priklauso nuo daugybės veiksnių, kurių nei Lietuvos bankas, nei joks kitas subjektas negali kontroliuoti. Vienintelis kainų dinamikos veiksnys, priklausantis nuo centrinio banko, yra jo leidžiamų pinigų kokybė,” sakė Elena Leontjeva. Pinigų stabilumą iki šiol saugojo Lito patikimumo įstatymas, kurį vykdydamas bankas automatiškai užtikrino pinigų stabilumą bazinės valiutos atžvilgiu.
LLRI atkreipia dėmesį, kad siekdami valiutų tarybos politikos tęstinumo, politikai turėjo Lietuvos banko įstatymu aiškiai užtikrinti, kad nebus pereita prie reguliuojamo lito kurso ir diskrecinės pinigų politikos, o užsienio atsargos bus naudojamos tik lito padengimui, jokiu būdu jo nemažinant.
Išnagrinėję Europos Bendrijos steigimo sutartį bei Europos Sąjungos Sutarties Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos statuto nuostatas, LLRI ekspertai teigia, kad Lietuvoje nepagrįstai prisidengiama šiais dokumentais, siekiant įtvirtinti lito kurso reguliavimo bei kitas intervencines centrinio banko funkcijas. Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statute kalbama apie galimas, bet neprivalomas nacionalinių centrinių bankų funkcijas. Valiutų tarybos modelis, litą perrišus prie euro, yra visiškai suderinamas su Europos centrinio banko politika, primena LLRI.
