Lietuvos Respublikos Seimo priimtos Lito patikimumo įstatymo pataisos apsaugo litą nuo devalvacijos jo perrišimo metu, tačiau nesuteikia visuomenei garantijų dėl lito ateities, teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai. Taip pat įstatymu neišspręsta problema, ar Lietuvos bankas laikysis iš anksto paskelbtos perrišimo dienos.
Nors nemažai kalbama apie įstatymų leidybos tobulinimą, šios pataisos atskleidžia primityviai vartotojišką įstatymų leidėjų požiūrį į Įstatymą. Užuot išsprendę Lito ateities problemą iš esmės, įstatymo leidėjai leido netaikyti Lito patikimumo įstatymo lito perrišimo dieną, o po jos paliko Lietuvos bankui teisę keisti tiek bazinę valiutą, tiek lito kursą, suderinus tai su Vyriausybe.
LLRI įsitikinimu, tokios įstatymo pataisos neatitinka Lietuvos banko ir Vyriausybės deklaracijų, kad perrišus litą jis liks stabilus euro atžvilgiu. „Jeigu valdžia apsisprendė, kad euras turi tapti lito kelrode žvaigžde, ir ketina ateity laikytis tokio modelio, nereikėjo palikti įstatyme galimybės pasirinkti naują bazinę valiutą ar keisti lito kursą”, teigia LLRI prezidentė Elena Leontjeva. Jos nuomone, įstatyme reikėjo įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos banko nustatytą ir prieš šešis mėnesius paskelbtą dieną litas bus susietas su euru pagal tos dienos euro santykį su ankstesne bazine valiuta ir kad Lietuvos bankas privalo skirti visas užsienio atsargas tvirtam kursui užtikrinti.
„Investuotojai ir rinkos spekuliantai, sužinoję, kad įstatymas leidžia Lietuvos bankui keisti lito kursą, ir anksčiau numodavo ranka į valdžios deklaracijas apie lito stabilumą. Kas yra tos nepaprastos aplinkybės, kuomet Lietuvos bankas galės keisti bazinę valiutą ir oficialų lito kursą, galima tik spėlioti. Jei būtų buvęs noras, šiuo straipsniu jau seniai galima buvo pasinaudoti, nes nepaprastų aplinkybių Lietuvoje tikrai nestigo – tai ir paniška užsienio prekybos deficito baimė, ir bankų krizė, ir devalvacijos aplinkiniuose kraštuose, ir valdžios finansų deficitas, ir vis pasikartojančios isterijos dėl žalingai tvirto lito. Jeigu iki šiol įstatymo užtaisytas šautuvas neiššovė, tai nereiškia, kad ateityje galime jaustis saugūs,” sakė E. Leontjeva.
LLRI ekspertai taip pat primena, kad įstatymo leidėjai privalėjo užtikrinti, jog Lietuvos bankas tvirtai laikysis paskelbtos lito perrišimo dienos. „Žmonėms ir ūkio subjektams perrišimo diena bus svarbus orientyras, pagal kurį jie privalės peržiūrėti savo įsipareigojimus ir skolas, numatyti naujas sąlygas kontraktuose, kitaip apsidrausti nuo valiutinės rizikos. „Paskelbtos perrišimo dienos privalu laikytis – kad ir kokia „nepalanki” ji kam nors beatrodytų. Kitaip žmonės patirs neužtarnautų nuostolių”, perspėjo E. Leontjeva.
