Lietuva turi bene tankiausią vaistinių tinklą tarp visų Europos Sąjungos šalių. Tačiau Seime kelią skinasi iniciatyva steigti valstybinį vaistinių tinklą. Jos veiktų kaip ligoninių, poliklinikų ar bet kokių kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų padaliniai. Šiose įstaigose ir dabar gali veikti ir veikia taip vadinamos ligoninės vaistinės, tačiau jų paskirtis – aprūpinti vaistais šias įstaigas. Projektu siūloma joms leisti parduoti vaistus ir gyventojams. Ar mums tikrai reikia dar daugiau vaistinių ir dar valstybinių?
Tiesioginis valstybės dalyvavimasmas spręs valstybinės vaistinės – neaišku. Lietuvos gyventojams vaistinių prieinamumas yra didžiausias palyginti su kitais europiečiais. 100.000 gyventojų tenka 47 vaistinės ir pastarąjį dešimtmetį šis skaičius išlieka stabilus. Dirbtinai padidintas vaistinių tankumas, tikėtina, daliai dabar veikiančių vaistinių reikštų veiklos pabaigą. Didžiausia grėsmė išlikimui iškiltų toms vaistinėms, kurios šiuo metu veikia asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar netoli jų. 2019 m. viduryje tokių vaistinių buvo apie 230. Valstybinių vaistinių konkurenciją sunkiausiai atlaikyti būtų mažesnėms vaistinėms, kurios yra santykinai jautresnės sumažėjusiai paklausai. Juk vaistai, kurie bus nupirkti valstybinėse vaistinėse, nebus įsigyti privačiose.
Tos, kurioms pavyks išsaugoti veiklą, liks konkuruoti nelygioje kovoje. Kova nelygi, nes valstybinės vaistinės veiks išskirtinėmis geresnėmis sąlygomis. Nemokamos ar pigesnės patalpos, mažesnės sąnaudos darbuotojų darbo užmokesčiui, nes šios išlaidos gali būti visiškai ar iš dalies padengtos iš sveikatos priežiūrai skiriamų lėšų, leis veikti mažesnėmis sąnaudomis ir sudarys rimtą konkurencinį pranašumą privačių vaistinių atžvilgiu. Neramu, ar šioms vaistinėms bus taikomi tokie patys griežti kiekvieną žingsnį reglamentuojantys reikalavimai ir ar bus taikoma tokia pati griežta valstybinių vaistinių priežiūra? Ar „savoms“ vaistinėms galios kiti lengvesni standartai?
Valstybinėmis vaistinių idėja degantys politikai sako, kad tai paskatins konkurenciją mažmeninės prekybos vaistais rinkoje, taigi ir kainų kritimą. Tačiau konkuruok nekonkuravęs, vaistinių galimybės daryti įtaką vaistų kainoms yra apribotos tos pačios valstybės reguliavimais. Nustatyti aukščiausi galimi taikyti mažmeniniai antkainiai tiek kompensuojamiesiems, tiek nekompensuojamiesiems vaistams. O kompensuojamųjų vaistų antkainių reguliavimas neleidžia konkuruoti net savo antkainio dalimi. Manevro laisvės čia praktiškai nėra. O kompensuojamųjų vaistų kainų atžvilgiu vaistinių rankos visiškai surištos. Todėl esant tokiam reguliavimui nei išaugusi, nei sumažėjusi konkurencija jokio poveikio kainoms neturėtų.
Valstybės noras dalyvauti vaistinių rinkoje neapsiriboja tik valstybinėmis vaistinėmis. Štai pagaliau susiprasta leisti prekiauti ne tik nereceptiniais bet ir receptiniais vaistais internetu. Tačiau valstybė ir čia nori diriguoti paradui. Mat visi receptiniai vaistai nuotoliniu būdu galės būti įsigyti tik per valstybinį e.sveikatos portalą. Vartotojai viliojami patogumu. Žadama, kad viename ekrane pacientas galės matyti visų vaistinių kainas ir rinktis pirkti vaistą iš tos vaistinės, kurioje jis bus pigiausias. Sakoma, kad vaistinės galės konkuruoti pristatymo greičiu ir kaina. Čia vėl nepagalvota, kad kiekvienas reguliavimas ir prievartinė tvarka ne tik vaistinėms, bet ir bet kokiam verslui lemia įėjimo į rinką barjerą. Mažesnės vaistinės vėl gali likti už borto, nes, tikėtina, kad pigiausią pristatymo kainą galės pasiūlyti didieji vaistinių tinklai, o ne mažesni. Leidus vaistinėms pačioms spręsti dėl receptinių vaistų prekybos internetu, paslauga vystytųsi pagal vartotojo poreikį ir rinkos galėjimą tą norą atliepti. Natūrali ir neiškraipyta konkurencija sukuria geriausią paslaugą vartotojui, deja, valdžia dažnai tą pamiršta ar ignoruoja.
Taigi problemos, kurias norima spręsti valstybinėmis vaistinėmis, skendi rūkuose, o nuo galimų tokių sprendimų neigiamų pasekmių šiai rinkai plaukai šiaušiasi jau dabar. Todėl pats laikas sustoti, pamąstyti ir atsisakyti nereikalingų iniciatyvų. Iš to laimės ne tik vartotojai, bus sutaupyta ir krūva mokesčių mokėtojų pinigų.
