Valdžios parengtoje mokesčių pertvarkoje numatoma daug naujienų savarankiškai dirbantiems asmenims. Įgyvendinus valdžios planus, vieniems gyventojams mokesčių našta turėtų palengvėti, tačiau kitiems teks daugiau atseikėti mokesčiams.
Dirbančiųjų pagal verslo liudijimą laukia geros naujienos – siūloma atsisakyti žemutinės mokesčio ribos, siekiančios 684 eurus per metus, vykdant veiklą visos Lietuvos teritorijoje, leisti minimalią verslo liudijimo kainą nustatyti pačioms savivaldybėms. Tai reiškia, kad savivaldybės, kurios norės paskatinti gyventojų verslumą, galės nustatyti kad ir vos vieno euro verslo liudijimo kainą.
Tačiau prieš džiaugiantis nereikia pamiršti, kad dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo verslo liudijimai brango kasmet (vien šiemet verslo liudijimas, neribojant veiklos teritorijos, pabrango beveik 100 eurų). Dėl to, kad buvo didinama MMA, nuo 2014 metų verslo liudijimo kaina išaugo daugiau kaip trečdaliu.
Be to, mažesnėmis verslo liudijimų kainomis negalės pasidžiaugti maždaug 18 tūkst. statybininkų ir automobilių mechanikų – jiems valdžia planuoja išvis neleisti verstis veikla pagal verslo liudijimą. O būtent jie sudaro beveik ketvirtadalį visų verslo liudijimų turėtojų. Šią „nemeilę“ statybininkams ir automobilių mePriskirti puslapiaichanikams valdžia grindžia tuo, kad dalis jų esą vengia rašyti gaunamų pajamų apskaitą.
Tačiau tokia valdžios logika pilna spragų. Pirma, vien dėl to, kad kažkas pažeidė įstatymą, bausti visą sektorių yra neprotinga, neproporcinga ir primena kolektyvinę bausmę. Būna, kad akcinės bendrovės irgi pažeidžia įstatymą ar nesumoka visų mokesčių, bet dėl to niekas nesiūlo uždrausti akcinių bendrovių, kaip veiklos formos. Antra, į šešėlį dažniausiai ir pasitraukiama vengiant didelės mokesčių naštos. Jei statybininkai ir automechanikai bus priversti registruoti veiklos formas su didesniais mokesčiais, galbūt jie pasitrauks į visišką šešėlį arba apskritai nutrauks veiklą.
Paprastai tariant, verčiant visus registruotis UAB’ais ir mokėti didesnius mokesčius, dalis gyventojų gali tiesiog nutraukti veiklą. Jei žmonės pasitrauks į visišką šešėlį arba nutrauks veiklą, tai bus ne pergalė kovojant su šešėline ekonomika, o pralaimėjimas.
Kovoti su šešėliu negalima aklai. Juk gali nutikti taip, kad pralaimės visos šalys – ir pagal verslo liudijimus dirbantys statybininkai, automechanikai, kuriems teks nutraukti veiklą, ir šalies biudžetas, kuris negaus pajamų iš šių veiklos formų, galiausiai – net vartotojai. Juk prisikviesti didelę bendrovę remontuoti kambarį ar sodo namelį gali būti neįmanoma, o iš veiklos pasitraukus ar, blogiausia, į užsienį emigravus statybininkams, turėjusiems verslo liudijimus, teptukus ir volelius gali tekti traukti patiems.
Sisteminė valdžios mąstymo problema yra ta, kad ji verslo liudijimus mato ne kaip legalią veiklos formą, tiltą į didesnį verslą, o kaip anomaliją ar legalizuotą mokesčių slėpimą. O juk dideli verslai išauga iš mažų, tarptautinės kompanijos gali prasidėti ir nuo verslo liudijimo. Kol mąstymas nepasikeis, tik laiko klausimas, kas kitas pateks į taikiklį.
Keisti mokesčių sistemą planuojama ir suvienodinant savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinimo tvarką. Dabar 15 proc. tarifas taikomas pelnui iš laisvųjų profesijų veiklos (pavyzdžiui, gydytojams, teisininkams, buhalteriams, turto vertintojams, mokytojams, lektoriams, architektams, inžinieriams, programuotojams, dizaineriams ar žurnalistams). Tuo metu kitos individualios veiklos (pavyzdžiui, prekybos ar gamybos) pajamos apmokestinamos taikant mažesnį – 5 proc. – tarifą. Logiška, kad gyventojas neturėtų būti baudžiamas didesniais mokesčiais už tai, kad pasirinko mokytojauti, o ne pardavinėti bulves turguje.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad minėtu siūlymu valdžia daliai mokesčių mokėtojų juos vis dėlto padidins. Tiems mokesčių mokėtojams, kurie iki šiol per metus uždirbdavo 10 tūkst. eurų pelno ir mokėdavo 5 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM), mokesčių našta pasunkės. Planuojama, kad tokių asmenų bus apie 4 tūkstančiai.
Planuojama individualios veiklos apmokestinimo sistema bus progresinė – uždirbantiems iki 10 tūkst. eurų metinio pelno bus taikomas 5 proc. dydžio GPM. Tiems, kurių uždirbtas pelnas šią sumą viršys, bus taikomas didesnio dydžio GPM, kuris palaipsniui augs iki 15 proc. uždirbantiesiems 30 tūkst. eurų ir daugiau.
Tiesa, pasirinktas progresinio apmokestinimo modelis itin keistas – užuot augant pelnui didesniu mokesčio tarifu apmokestinti tik papildomą dalį, valdžia užsimojo visam uždirbtam pelnui taikyti didesnį tarifą. Tai yra, jei gyventojo uždirbtas metinis pelnas siekia 29 tūkst. eurų, jis apmokestinamas 14,5 proc. dydžio GPM. Tačiau jei toks žmogus uždirbs papildomą 1000 eurų, didesniu – 15 proc. – mokesčio tarifu bus apmokestintos visos jo pajamos, o ne tik tas papildomas 1000 eurų. Papildomai uždirbtas šimtas eurų gali lemti, kad pajamos į rankas net sumažės!
Pradedantiems savarankišką veiklą gyventojams valdžia žada metų trukmės „Sodros“ įmokų „atostogas“. Už juos įmokos nuo MMA bus mokamos iš valstybės biudžeto skiriamų asignavimų. Nors tokios atostogos tikrai pradžiugins pradedančiuosius savarankišką veiklą, kartu tai reiškia, kad kitiems mokesčių mokėtojams teks dirbti sunkiau ir ilgiau – juk ši subsidija bus teikiama iš kitų mokesčių mokėtojų sumokėtų įmokų. Protingiau ir teisingiau būtų leisti dirbantiems savarankiškai asmenims patiems pasirinkti – mokėti įmokas pirmaisiais metais ir gauti socialines garantijas ar jų nemokėti ir draustis privačiai.
Tad pokyčių dirbantiesiems savarankiškai tikrai daug. Belieka tikėtis, kad valdžia įvertins ir pavojus, kylančius iš kai kuriems mokesčių mokėtojams didinamos mokesčių naštos. Juk savarankiškai dirbantys ir sau darbo vietas sukuriantys žmonės turėtų būti šalies ekonomikos pagrindas.
