Jau daugiau nei 16 mln. eurų išleista išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) sukūrimui. Idėjos autoriai ir ją įgyvendinanti Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ją giria kaip pagrindinį ginklą kovoje su „šešėliu“. Tačiau ką tik pristatyta Valstybės kontrolės audito ataskaita optimizmu netrykšta. Joje primenama, kad remiantis i.MAS pateiktais duomenimis, po VMI atliktų stebėsenos ir kontrolės veiksmų 2017–2018 m. mokesčių mokėtojai papildomai deklaravo vos daugiau nei 11 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio. Tuo tarpu, planuota, jog vien mokesčių mokėtojų turimų informacinių sistemų pritaikymui bus skirta beveik 5 kartus daugiau – 52 mln. eurų.
Pristatyta, kaip papildomas įrankis ne tik mokesčių administratoriui, bet ir palengvinimas verslui, išmanioji mokesčių administravimo sistema, panašu, vartotojų nesužavėjo. Valstybės kontrolės apklausos duomenimis, 94 ir 81 proc. mokesčių mokėtojų mano, kad pervežimo operacijų administravimo ir el. PVM sąskaitų faktūrų išrašymo paslaugos (atitinkamai) nėra naudingos. Didžioji dauguma, arba 55 proc., neigiamai vertina ir galimybę formuoti preliminarias PVM deklaracijas. Tokia pati dalis naudotojų nurodė, kad elektroninės paslaugos nesumažino administracinės naštos. O beveik pusė (48 proc.) respondentų teigia, kad vertinant kryžminio sutikrinimo ir preliminariųjų PVM deklaracijų formavimo paslaugas duomenys formuojamuose dokumentuose nėra tikslūs ir juos reikia papildomai koreguoti, sistemoje atsiranda klaidų, kurios neatitinka faktinės situacijos. Pasipiktinę vartotojai rėžia, kad kitu formatu įrašius dokumento numerį ir seriją sistema rodo klaidą, dėl to reikia gaišti laiką ir taisyti, nors esmė išlieka ta pati. Įsivaizduokite, kad taisyti reikia dešimtis ar šimtus tokių neatitikimų. Štai ir po viso išmanumo.
Audito ataskaitoje pateiktame mokesčių administratoriaus komentare žaidžiamas detalių pingpongas – esą, įgyvendinant investicijų projektą sąnaudos buvo skaičiuojamos darant prielaidą, kad mokesčių mokėtojai – įgudę elektroninių paslaugų naudotojai, deja, realybėje, matyt, šie įgūdžiai pasirodė besantys mažesnio profesionalumo lygmens. Visgi, panašu, kad sistema tokia nedraugiška vartotojams, kad net ir su laiku atsirandantys įgūdžiai negelbsti – iš pirmą 2019 m. pusmetį pateiktų 710 tūkst. registrų daugiau nei ketvirtadalį (arba 190 tūkst.) mokesčių mokėtojams vis dar teko tikslinti. Tai rodo ne mokesčių mokėtojų įgūdžių trūkumą, bet pačios sistemos ydas.
3 valandas mokesčių mokėtojai turėjo sutaupyti naudodamiesi preliminarios deklaracijos suformavimo paslauga, tačiau šiuo metu realus šios paslaugos naudotojų skaičius smarkiai atsilieka nuo planuoto, nes „preliminarios deklaracijos formavimui gaunami ne visi duomenys“! Žodžiu, galima daryti išvadą, kad išmanioji mokesčių administravimo sistema buvo sumanyta orientuojantis į gerokai išmanesnius naudotojus ir turėjo veikti geriau, nei kad veikia. Tiesiog, geresnė programa geresniam protingesnių žmonių pasauliui.
Nekeista, kad ir rezultatai prasilenkia su lūkesčiais. Štai Valstybės kontrolė primena, kad planuota, jog mokesčių mokėtojų kasmetinė nauda naudojantis sąskaitų faktūrų ir važtaraščių posistemių paslaugomis sieks 44 mln., tačiau realybėje ji siekia vos 838 tūkst. eurų. Padalinkime šį skaičių iš suplanuoto išmaniosios mokesčių administravimo sistemos naudotojų skaičiaus ir gausime 10 eurų sutaupymą per metus! Ir visa ši nauda – tik iš sąskaitų faktūrų posistemio. Elektroninių važtaraščių posistemio nauda vartotojams – apskritas nulis! Užtai net keli nuliai puošia sąnaudų eilutes – i.SAF kasmetinės sąnaudos sudaro apie 6 mln. eurų, i.VAZ – apie 12 mln. eurų. Tai reiškia, kad vidutiniškai įmonei, naudojančiai sąskaitų faktūrų posistemį tai kainuoja po 75 eurus, o važtaraščių posistemis – dar 240 eurų.
Kritiška Valstybės kontrolė ir vertindama i.MAS nuopelnus kovoje su „šešėliu“ – nėra galimybės objektyviai įvertinti, kokia dalimi projektas galėjo prisidėti prie šešėlinės ekonomikos mažinimo, mokesčių surinkimo didinimo, o sistemos, užtikrinančios tinkamą analitinių modelių poveikio matavimą – nėra. Ir tam pasakyti nė audito ataskaitos nereikia – juk jei abi sandorio pusės suinteresuotos jį slėpti, tikėtina, kad nesuskubs jo deklaruoti nei išmaniose nei dar išmanesnėse sistemose. Ar tik neteks išmaniajam mokesčių administravimui ateityje konkuruoti su e-sveikata, kaip brangiausia ir nenaudingiausia investicija?
Žodžiu, išvada peršasi viena – valstybė ir verslas kartu išleido beveik 70 mln. eurų „išmaniajai katei maiše“. Užuot tapusi keliu iš „šešėlio“ ir pagalbininku verslui, ji dar labiau prisidėjo prie ir taip didžiulės biurokratijos naštos. Štai praėjusiais metais skaičiuota, kad nedidelė tipinė 4 žmones įdarbinanti gamybos įmonė įvairiems formalumams sugaišta daugiau nei pustrečio šimto valandų per metus.
