I. Valeškaitė, LLRI ekspertė.
Seimo nariai spaudžiami byrančio laiko, likusio iki šios sesijos pabaigos, skubos tvarka stumia mokesčių ir pensijų sistemų pakeitimus. Juos norima priimti dar šią savaitę. Pasiūlymai projektams liejasi lyg iš gausybės rago, o jų esmė visuomenei vis dar sunkiai suprantama.
Kokie gi pagrindiniai pokyčiai laukia mokesčių srityje?
Numatoma sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, iš „Sodros” į valstybės biudžetą perkelti bazinės pensijos mokėjimą, sprendžiama dėl „Sodros” įmokų „lubų“ bei progresinio GPM tarifo dydžio.Nors didžioji dalis „Sodros” įmokų ir bus išskaidrinta, dalį „Sodros” įmokų – nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialinio draudimo įmokas – visgi nuspręsta palikti „aklojoje zonoje“. Jų dydį įvertinti dirbantiesiems ateityje bus sunku. Lieka tikėtis, kad valdžia tuo nesinaudos ir šių įmokų nedidins.
Pripažįstant, kad tikrasis mokesčių mokėtojas yra darbuotojas, valdžios logika toliau palikti galioti „Sodros” įmokų „grindis“, tai yra didžiausius mokesčius mažiausiai uždirbantiems, atrodo kaip piktas pokštas.
Valdžia ciniškai tyčiojasi ir iš daugiau uždirbančiųjų – siūlomų „Sodros” įmokų „lubų“ nenori taikyti sveikatos draudimo įmokoms. Jos ir toliau būtų mokamos nuo viso atlyginimo, nepriklausomai, nuo to, kiek žmogus uždirba. Daugiau uždirbantys į bendrą katilą turėtų ir mesti daugiau? Tačiau net ir įvedus 10 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio lubas sveikatos draudimo įmokoms, tiek uždirbančio asmens mėnesinė įmoka siektų 806 eurus, nors jis naudosis tomis pačiomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir eilėse laukti turės vienodai ilgai, kiek ir sumokėjęs kelis kartus mažesnes įmokas. O PSD – visgi yra draudimas, o ne socialinio solidarumo mokestis. Tad daugiau uždirbantys mokėti daugiau tikrai neturėtų.
Dar daugiau – bet kuriems norintiems papildomai susimokėti ir, užuot kreipusis į valstybinę ligoninę, gydytis privačiai, tokia galimybė apribojama. Tad dažnai gali susidaryti situacijos, kai per metus dirbantis žmogus sveikatos draudimui atseikės tūkstančius eurų, o iš valdiškos sistemos neatgaus nieko – už pilną kainą gydysis privačiai.
Dirbantiesiems – ir daugiau blogų naujienų. Užsimota įvesti progresinius mokesčius. Kitąmet didesnį gyventojų pajamų mokestį mokėtų uždirbantieji daugiau kaip 10 VDU, o jau 2021 m. ši kartelė būtų nuleista iki 5 VDU. Pavojų čia – net keli. Visų pirma, kartelės niekas negali uždrausti leisti dar žemiau? 3 VDU? 2 VDU? O gal tiesiog VDU? Kas pasiūlys žemiau?
Kitas pavojus slypi tarifo dydyje. Vos per savaitę siūlymas įvesti 25 proc. dydžio tarifą po diskusijų komitetuose „ūgtelėjo“ 2 procentiniais punktais. Ir štai valdžia jau grasina 27 proc. dydžio GPM tarifu. Skaičiavimų, kiek gyventojų tai palies, kaip pasikeis jų atlyginimas „į rankas“ ar kokio poveikio biudžetui tikimąsi – nematyti. O ir kam skaičiuoti, jei vadovaujamasi ne ekonomine logika, o „išbuožinimo“ dvasia.
Seimo nariai užregistravo ir daugiau pasiūlymų naujajai mokesčių reformai. Kaip ir baimintasi, dalis jų nukreipta į gyventojų pajamų didinimą ne su darbo santykiais susijusioms pajamoms.
Nuo 15 iki 20 proc. norima padidinti GPM tarifą pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais (nekilnojamojo turto, būsto, žemės pardavimo, nuomos pajamoms, prizams, laimėjimams, dovanoms, palūkanų pajamoms, premijoms, honorarams, pagal paslaugų kvitą gaunamos pajamoms, autoriniams atlyginimams ir t.t.), viršijančioms „Sodros” lubas. Dividendams, kurių dydis viršys „Sodros” lubas, taikomą GPM tarifą norima didinti nuo 15 iki 18 proc.
Mokesčius pasiryžusių didinti Seimo narių choras užgožia Finansų ir Ūkio ministrų balsus, kurie perspėja, kad tokie pakeitimai Lietuvai nėra būtini ir netgi – žalingi šalies investicinei aplinkai. Progresinių mokesčių entuziastai suokia, kad didesniais mokesčiai spręs viešojo sektoriaus finansavimo problemas, gąsdina, kad be progresinių mokesčių grius mokyklos ir užsidarys ligoninės. Tačiau kaip vandens prisėmę į burną nutyli, kad laukiamos pajamos į biudžetą įvedus progresinius mokesčius sieks vos kelis milijonus eurų. Jau kitąmet – po 2 eurus kiekvienam šalies gyventojui. Parodomųjų priemonių šou tęsiasi.
www.llri.lt
