Būstą įsigyti yra sunku. Ypač sunku – įsigyti pirmąjį būstą. Reikia ne tik įvertinti, kokio būsto norime, bet ir tai, kokį galime sau leisti. Ar paimta paskola ilgainiui netaps galvos skausmu? Kokio dydžio šeimą planuojame turėti ateityje? Labiau patinka mėgautis miesto šurmuliu ar užmiesčio ramybe? Net ir atsakius į šiuos klausimus laukia ilgas ir varginantis procesas – konkretaus būsto paieška, derybos su pardavėju, o vėliau – ir su banku.
Pažymų rinkimas, sutarčių pasirašymas ir dokumentų tvarkymas. Net ir įsigijus būstą dažnai laukia naujakurystės „džiaugsmai ir rūpesčiai“ – nuo paprasčiausio persikraustymo iki kosmetinio ar net kapitalinio remonto. Šis procesas gali trukti nuo kelių mėnesių iki metų. Kiekvienas perėjęs šiuos „devynis pragaro ratus“ bent kurį laiką to pakartoti nenori.
Tačiau ar turėtų būti kitaip? Juk būsto įsigijimas – vienas svarbiausių sprendimų, kurį dažnas mūsų darome vos vieną ar kelis kartus per gyvenimą. Turėti būtent nuosavą būstą lietuviams itin svarbu. 2016 m. Eurostat duomenimis, daugiau nei 90 proc. lietuvių gyvena nuosavame būste. Tai – vienas didžiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje. Jos šalyse narėse nuosavame būste gyvenančiųjų dalis nesiekia 70 proc.
Lietuvos valdžia, atliepdama lietuvio poreikį turėti nuosavą būstą, atrodo, rimtai pasiryžusi palengvinti naujakurystės galvos skausmus jaunoms šeimoms. Vienas po kito registruojami įstatymų projektai, kuriais siekiama sukurti finansines paskatas įsigyti pirmąjį būstą. Vienu projektu siūloma taikyti lengvatinį, 5 proc. dydžio PVM tarifą būstui, kurį įsigyja asmuo iki 30 metų ir kuriam tai – pirmasis būstas.
O kaipgi visi kiti? Pavyzdžiui tie, kuriems 31-eri, arba kurie naujo būsto sau leisti neišgali ir pasitenkintų senesnės statybos butu. Arba tie, kurių gyvenimas kaime nevilioja ar jie nėra susituokę?
Kitu užregistruotu įstatymo projektu siūloma kompensuoti 15 proc. būsto kainos neturintiems vaikų asmenims, jaunesniems nei 35 m., šeimoms auginančioms vieną vaiką – šią dalį didinti iki 20 proc, auginančioms du vaikus – iki 25 proc., o tris ar daugiau vaikų auginančioms šeimoms kompensuoti 30 proc. kredito sumos. Tiesa, būsto kredito suma jaunoms šeimoms negali būti didesnė nei 87 tūkst. eurų. Parama šeimoms būtų skiriama nevertinant jų turto ir pajamų ir tik įsigyjant būstą regionuose.
Argi ne puiku, pamanysite. Jei dar neatšventėte 35-ojo gimtadienio, namuose laukia žmona ir trys vaikai, o Jūsų svajonė – įsikurti Rūgpienių kaime, ją išpildyti jums gali tapti daug lengviau. Arba, jeigu Seimas patvirtins projektą, pagal kurį naujos statybos būstams bus taikomas ne 21 proc., o 5 proc. dydžio PVM, pirmasis būstas lengviau pasiekiamas taps tiems, kurie dar neperžengė 30-mečio slenksčio ir dairosi į naujos statybos butus.
O kaipgi visi kiti? Pavyzdžiui tie, kuriems 31-eri, arba kurie naujo būsto sau leisti neišgali ir pasitenkintų senesnės statybos butu. Arba tie, kurių gyvenimas kaime nevilioja ar jie nėra susituokę? Galiausiai, kaip jaustis, pavyzdžiui, Jonui, kuris ilgai taupęs pradiniam įnašui pernai pasiėmė paskolą, kad įsigytų būstą viename šalies regionų 30-čiai metų, o šalimais kitąmet įsikraustys pasiturintis naujakurys, kuriam iki trečdalio būsto kredito bus kompensuojama? Ir kompensuojama bus paties Jono sumokamais mokesčiais.
Kaimyno uždirbtos pajamos ir turėtas turtas vertinami nebus. Kitaip sakant, kaimynas į darbą gali riedėti nors ir šimtus tūkstančių eurų kainuojančia naujutėle „Tesla“, svarbus tik jo amžius, šeimyninė padėtis ir noras gyventi regione, bei faktas, kad perkamas būstas – jam pirmasis. Net jei iki šiol nuomojosi prabangiausią būstą visame rajone.
Erdvės piktnaudžiavimui tokia parama, kaip matote, daug. Bet, o kaipgi su mažiausias pajamas gaunančiaisiais, pagalvosite? Gal nepriėmus šių pakeitimų apie nuosavą būstą pasvajoti jie nė negalės? Tačiau jau dabar šie asmenys gali gauti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, subsidiją būsto kredito daliai apmokėti. O kasmet šioms paramos priemonėms skiriama vis daugiau lėšų.
Galų gale, turėti nuosavą būstą daliai gyventojų labai svarbu. Tačiau labai svarbių sprendimų yra ir daugiau. Vienam – gal tai dešimtis tūkstančių eurų kainuojanti piloto licencija, garantuojanti gerą atlyginimą ateityje. Kitam gal būtinas pirkinys – automobilis, leidžiantis pasiekti darbą kitame mieste. Žmonių norai ir poreikiai – labai skirtingi. Laikai, kai valdžia visiems garantuodavo darbą ar būstą jau seniai praeityje.
Tačiau rengdama skolinimo nuostatus valdžia siekė, kad gyventojai, prieš užsikraudami paskolą dešimtmečiams į priekį, sutaupytų lėšų bent jau pradiniam įnašui.
Sakydama, kad gyventojams sunku sukaupti lėšų pradiniam būsto paskolos įnašui valdžia nutyli, kad Atsakingojo skolinimo nuostatai, pagal kuriuos siekiantys gauti paskolą, turi sukaupti 15 proc. būsto vertės pradinį įnašą, o paskolos grąžinimui negali skirti daugiau kaip 40 proc. šeimos mėnesio pajamų – jos pačios kūrinys. Žinoma, jei šių skolinimo nuostatų nebūtų ir patys bankai greičiausiai, prašytų kažkokio pradinio įnašo.
Tačiau rengdama skolinimo nuostatus valdžia siekė, kad gyventojai, prieš užsikraudami paskolą dešimtmečiams į priekį, sutaupytų lėšų bent jau pradiniam įnašui. Esą, jei žmogus net tam susitaupyti negali, tuomet ateityje jo galimybės kas mėnesį atsidėti dalį atlyginimo paskolai irgi bus abejotinos. Dabar, kai valdžia susiruošusi padengti pradinį gyventojų įnašą, šie saugikliai savotiškai būtų išsukami.
Be to, būtina nepamiršti, kad valdžios dosnumas visad turi savo kainą. Ir ne tik tą, kurią turėtų sumokėti mokesčių mokėtojai, kad jų pinigais būtų finansuojamos paramos būstui įsigyti programos. Valdžia šiandien svarsto, kaip padėti įsigyti pirmąjį būstą jo neturintiems, tačiau, neabejokite, gal po mėnesio kito imsis diskusijų apie visuotinį gyventojų turto apmokestinimą.
Šiandien gavę kelių tūkstančių eurų paramą būstui, gal visai netrukus kasmet privalėsite sumokėti kelis šimtus eurų nekilnojamojo turto mokesčio. Dabar sakydama, kad būstas brangus ir ne visi išgali jį įsigyti, tuoj porins, kad visi įsigiję turi iš ko mokėti didesnius mokesčius.
