Neseniai pasirodęs „Doing Business 2016“ tyrimas nuteikė optimistiškai. Aplenkusi kaimynes Latviją ir Lenkiją, Lietuva sugrįžo į pirmąjį dvidešimtuką. Tačiau šiemet pasiektas rezultatas nėra garantuotas kitąmet. Lietuvos konkurentės nesnaudžia, o ir pažvelgus atidžiau, 20-oji vieta – joks ne stebuklas. Lyginant su praėjusiais metais pakilome tik viena pozicija (iš 21 vietos).
Aukštesnė vieta Pasaulio banko verslo gerovės indekse rodo didesnį šalies patrauklumą užsienio investuotojams. Tačiau reformos yra būtinos ne tik norint geriau atrodyti tarptautiniuose reitinguose. Mažiau popierizmo statybose ir greitesnis prisijungimas prie inžinerinių tinklų taip pat reiškia geresnes sąlygas vietos verslui. Štai trys dalykai, kuriuos įgyvendinusi kitąmet, valdžia pagerintų šalies tarptautinį įvaizdį, palengvintų verslo sąlygas, ir „Doing Business“ vertinime prisivytų Estiją.
1. Aktyvesnis keitimasis informacija
Administracinė našta matuojama tiek privalomų pateikti dokumentų kiekiu, tiek privalomų pereiti „koridorių“ skaičiumi. Ši problema bei aktyvaus keitimosi informacija būtinybė yra nuolat akcentuojami ir „DoingBusiness“ ataskaitoje. Ten vertinamas laikas ir procedūrų skaičius, kurio reikia norint pastatyti ir prijungti statinį prie elektros energijos tinklų. Tačiau nepaisant kasmetinių tyrimo autorių raginimų mažinti biurokratiją, Lietuvoje šiose srityse vis dar yra problemų.
Keista, kad informacijos ir elektroninių ryšio priemonių amžiuje valstybinės institucijos vis dar prašo fiziškai pristatyti įvairias popierines pažymas. Pavyzdžiui, norint įrodyti arba įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypą ar pastatą vis dar tenka pristatyti pažymas iš ir į VĮ Registrų centrą. Vakarų šalyse panašūs procesai jau seniai yra atliekami nuotoliniu būdu, be papildomo kliento dalyvavimo.
Kita problema – prastai veikiantis „vieno langelio“ principas. Teoriškai „vieno langelio“ esmė yra padėti vartotojui, susitvarkyti visus reikalus vieno apsilankymo metu. Praktiškai ši sistema egzistuoja dar ne visuose statybos etapuose, o ten kur jau yra įgyvendinta – veikia neefektyviai. Pavyzdžiui, norint gauti elektros tinklų ar vandentiekio prisijungimo sąlygas, kiekvienai institucijai prašymą tenka pateikti atskirai. Net ten kur „vieno langelio“ principas teoriškai jau veikia, kaip kad derinant statybos ar elektros įsivedimo projektą, verslininkams vis dar tenka ramstyti skirtingų institucijų sienas, norint laiku gauti išsamius atsakymus.
Šių problemų sprendimas paprastas – valdiškos įstaigos turi keistis informacija, o ne siuntinėti klientą su popieriais iš vienos įstaigos į kitą.
2. Valstybinių institucijų veiklos peržiūrėjimas
„DoingBusiness“ tyrime vertinant statybos ar prisijungimo prie elektros energijos tinklų laiką paprastai yra vadovaujamasi oficialiai įstatymuose numatytais maksimaliais terminais, per kuriuos šalies įstaigos įsipareigoja atlikti atitinkamas procedūras. Tačiau tai nereiškia, kad viskas gali būti atlikta tik per maksimalius terminus. Vienos institucijos nuolat optimizuoja savo veiklą, kas ilgainiui joms leidžia minėtas procedūras atlikti daug greičiau. Kitos – greičiau dirbti galėjo visada, tačiau to nedarė, kadangi tam tiesiog nebuvo būtinybės.
Puikus pavyzdys – šiemet oficialiai 10-čia dienų sutrumpintas vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų terminas. Šį terminą pavyko sumažinti iki 50 kalendorinių dienų, ir panašu, kad tai – ne riba. Naujausiais AB LESTO duomenimis, šiuo metu verslo klientų objektai prie skirstomojo tinklo prijungiami vidutiniškai per 40 kalendorinių dienų. Kaimyninėje Latvijoje susitvarkoma dar greičiau – vos per 30 kalendorinių dienų. Tad pasistūmėti tikrai yra kur.
Įvertinus, kad valstybinės institucijos gali atlikti procedūras greičiau, nei nustatyta oficialiai, būtina šių terminus atitinkamai patikslinti. Ir tai svarbu ne tik todėl, kad Lietuva statistiškai geriau atrodys pasauliniuose reitinguose. Trumpesni terminai didina valstybės investicinį patrauklumą, leidžia verslininkams tiksliau planuotis savo verslo plėtrą, bei užtikrina efektyvesnę institucijų veiklą ateityje.
3. Perteklinės valstybės kontrolės atsisakymas
Lietuvoje valstybinė kontrolė statybos ar elektros įsivedimo procese yra atliekama beveik kiekviename etape, ir neapsiriboja statinių ar jų elektros instaliacijų inspekcijomis. Verslininkams su ja tenka susidurti derinant statinio projektą, laukiant statybos leidimo išdavimo ir t.t.
Tokia sistema ne tik daug kainuoja, bet ir nėra efektyvi pačio statybos proceso atžvilgiu. Norint sukontroliuoti viską (jei tai laikysime įmanoma) reikia laiko. O dėl to labiausiai kenčia asmenys, kuriems prailgėja statybos ar elektros įsivedimo procesas. Pavyzdžiui, dėl ribotų valdiškų institucijų pajėgumų, neypatingo statinio projekto patikrinimas šiandien užtrunka 28 dienas, statybos leidimo išdavimas 14 dienų, o inspekcija ir statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento išdavimas – dar papildomas 15 dienų. Beveik du mėnesiai vien tik popierizmui ir įvairiausiems patikrinimams.
Viena pagrindinių valstybinės priežiūros funkcijų yra patikrinti ar darbai buvo atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų. Tačiau tokia kontrolė turi mažai bendro su statinių, visuomenės ar aplinkos saugumo užtikrinimu. Todėl nėra aišku kokį viešąjį interesą ja bandoma apsaugoti. Statybos kontrolės procesą Lietuvoje įvertinę Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai pažymi, kad valstybinių institucijų išlaikymas, vardan reikalavimų laikymosi užtikrinimo, nėra vertingas, ir todėl labai menkai (jei aplamai) pateisinamas.
Užsienyje dauguma šių procedūrų jau seniai yra patikėtos statybos proceso dalyvių atsakomybei arba bent jau trečiosios šalies įvertinimui, kurį gali atlikti žinias, patirtį, kompetenciją ir išteklius tam turintys privataus sektoriaus ekspertai. Lietuvoje vis dar stengiamasi viską sukontroliuoti valstybės pagalba.
Norint pagerinti sąlygas tarptautiniam ir vietiniam verslui, šias tris problemines sritis būtina įtraukti į prioritetų sąrašą. Jei valdžia neužmigs ant laurų, kitąmet „Doing Business 2017“ galėtume džiaugtis aplenkę ir Estiją.
