Koks turėtų būti verslo ir valdžios santykis? Ilgą laiką buvo dirbama, kad valstybė taptų partneriu ir pagalbininku verslui plėtoti, buvo diegiama geroji verslo kontrolės praktika. Tačiau dabartinė valdžia suka atgal – ruošiasi įteisinti kontrolinius pirkimus – slaptuosius tikrintojus. Tai reiškia, kad keičiamas visas verslo kontrolės mechanizmo būdas, t.y. nuo suplanuotų ir atvirų patikrinimų grįžtama prie slaptų.
Trojos arkliu tapo vaistinės. Prieš porą metų Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai buvo suteikta galimybė jose vykdyti slaptus kontrolinius pirkimus. Vykdydami tokius pirkimus inspektoriai apsimeta pirkėjais, nusiperka vaistą, o darbo pažymėjimą pateikia tik po to. Šiandien pati Vaistų kontrolės tarnyba yra pripažinusi, kad pirkimai nepasiteisino, tačiau Pandoros skrynia – atverta. Sukūrus teisinę bazę tokių pirkimų vykdymui, politikai, kaip ir buvo galima tikėtis, slaptų pirkimų praktiką siūlo plėsti. Į visas sritis išplečiami slaptieji tikrinimai grąžina mus į laikus, kai policininkai slėpdavosi krūmuose.
Seime svarstoma, kur čia dar su verslu „pažaidus“ katę ir pelę. Pavyzdžiui, siūloma leisti Vartotojų teisių apsaugos tarnybai vykdyti kontrolinius patikrinimus bet kurioje parduotuvėje: tiek fizinėje, tiek internetinėje. Slaptų pirkimų metu inspektoriai, prieš tai neįspėję, tikrintų, pavyzdžiui, ar skelbiamos reklamos atitinka realybę, vertintų skelbiamų akcijų taikymą, tikrintų pirkimo internetu tvarką.
Ir tai dar ne viskas. Siūloma plėsti ir Darbo inspekcijos įgaliojimus, kurie leistų inspektoriams tikrinti, ar žmonės dirba legaliai ar yra deklaravę savo darbo santykius, įskaitant ir užsiimančius savarankiška veikla. Šie tikrintojai taip pat tikrintų prieš tai neprisistatę, nepateikę darbo pažymėjimo. Kuo tai skiriasi nuo policininkų krūmuose?
Taip valdžia atvirai deklaruoja ir demonstruoja nepasitikėjimą verslu, kai iš modernios valstybės grįžtama į laikus, kai institucijos savo funkciją pradeda suprasti ne kaip pagalbą, kontrolės užtikrinimą, o nubaudimą. Džiugu, kad tai konstatuoja ir įstatymo projektui nepritarianti Ekonomikos ir inovacijų ministerija, pabrėžianti, kad Lietuvoje viešasis administravimas turi būti grindžiamas ne prievartiniais metodais ar priemonėmis, o teisės aktų reikalavimų pažeidimų prevencija.
Juk pamename, kodėl policininkai nebebudi krūmuose? Juk toks neatviras būdas atsiveria klodus piktnaudžiavimui – bus praktiškai neįmanoma užtikrinti, kad pats inspektorius neprovokuos, nedarys spaudimo verslui siekdamas jį nubausti ar pasipelnyti pats.
Be to, jau ir dabar Darbo inspekcija gali vykdyti patikrinimus neinformuodama darbdavio iš anksto. Skirtumas tas, kad inspektoriai turi prisistatyti prieš atlikdami tikrinimą, o slaptų pirkimų atveju dokumentai pateikiami jau įvykdžius pirkimą.
Daug efektyviau kovoti su šešėliu yra kovojant su jo priežastimis, o ne bandant išgaudyti slaptais tikrinimais. Europos užimtumo ir socialinių tendencijų apžvalgoje identifikuotos kelios sėkmingos priemonės, kurių imtasi ES valstybėse narėse siekiant kovoti su nedeklaruojamu darbu. Viena grupė priemonių apima paskatų įteisinti nedeklaruojamą veiklą sukūrimą, pavyzdžiui, mokesčių administravimo sistemos supaprastinimas.
Verslo veiklos priežiūra turi būti vykdoma laikantis minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principo, tai yra, patikrinimai atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą. Kontrolės ir represinių priemonių mechanizmo plėtimas Lietuvą veda priešingu keliu. Esminis tikslas turėtų būti siekti gerinti verslo aplinką ir užtikrinti, kad priežiūros institucijos taptų verslo pagalbininkėmis, konsultantėmis, o ne baudėjomis. Valdžios tikslas turėtų būti ne laužyti rankas verslui ar kelti ar slaptais tikrinimams stresą darbuotojams, o atvirkščiai – padėti suprasti ir įgyvendinti vis besikeičiančius reguliavimus.
