Kodėl žmonės tampa pabėgėliais? Kokios yra skurdo priežastys? Kodėl vienos šalys labiau kenčia dėl klimato kaitos nei kitos? Pagal gebėjimą paaiškinti šiuos ir panašius socialinius klausimus, Lietuvos paaugliai pranoko tirtų šalių vidurkį, rodo spalį pristatytas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA globaliųjų kompetencijų tyrimas.
Iš 27 šalių užėmėme 10-13 vietą – tai pirmasis toks aukštas įvertinimas prestižiniame reitinge. Ar tai reiškia, kad auga socialiai sąmoninga ir pasiruošusi veikti jaunoji karta? Nereikėtų skubėti džiaugtis, problemos supratimas yra pirmasis žingsnis, paskui kurį turi sekti požiūris, elgesys ir vertybės. Pastaruosius, kaip rodo tyrimo išvados, dar reikėtų timptelėti į viršų.
87 proc. mūsų paauglių sako galintys paaiškinti migraciją, 83 proc. žino, dėl kokių priežasčių tampama pabėgėliu, tačiau pagal pagarbą kitų kultūrų žmonėms – atsiliekame nuo tirtų šalių vidurkio. Mūsų paaugliams nebūdinga įsijausti į kito situaciją. Pavyzdžiui, prieš kritikuojant kitą įsivaizduoti save jo vietoje, girdėti ir vertinti priešininkų argumentus. Pagal šį rodiklį kartu su Kolumbijos, Prancūzijos, Italijos ir Slovakijos moksleiviais pasirodėme prasčiausiai. Ugdant socialiai sąmoningus piliečius, žinios ir supratimas – labai svarbu, bet be emocinio intelekto, be gebėjimo pamatyti situaciją kito akimis, žinios liks paviršiuje ir neprisidės prie realių problemų sprendimo.
Tai, kad „pasimatuoti kito batus” yra svarbu, rodo ir naujausi mokslo atradimai. Pernai ekonomikos Nobelis įteiktas už efektyvų skurdo problemos sprendimą. Mokslininkai rado būdų, kaip pagerinti milijonų skurstančiųjų situaciją, nes buvo arti jų ir įsijautė į jų būseną. Ar sėdėdamas biure sugalvotum, kad uniformų reikia labiau nei vadovėlių, kad kilogramas lęšių motyvuos labiau nei paskaitos apie skiepų naudą? Socialiniai mokslai pastaruoju metu juda realaus tikrame pasaulyje veikiančio žmogaus link, pamokos lieka pakibusios senų teorijų rūke.
Šiandien pamokos yra suskirstytos vieninteliu mums įprastu būdu, pagal dalykus, todėl mokymasis gali būti fragmentuotas – „vienas“ Čiurlionis kūrė muziką, „kitas“ tapė, o „trečias“ rašė – vienoje pamokoje jie „nesusitiko“. Neuromokslininkai teigia, kad pabirusios žinios atmintyje ilgai neužsilaiko. Tai suprato švietimo lyderiai suomiai, kurie skatina į mokyklas įsileisti reiškiniais grįstą ugdymą.
„Jei pažvelgtume į šiandienos mokslą universitetuose, visi reikšmingi tyrimai yra tarpdalykiai arba daugiadalykiai, kuriuose derinamos skirtingos disciplinos ir mokslai. Ir kai kuriame ateities mokyklą, turime rasti naujų mokymo ir mokymosi organizavimo būdų. Mūsų užduotis – suteikti šiuos ateities įgūdžius savo vaikams. Reiškiniais grįstas mokymasis yra gana geras būdas tai pasiekti. Tradicinis mokymasis skirstomas į paviršutinišką ir gilųjį, mums reikia daugiau giliojo, daugiau realiais reiškiniais grįsto mokymo“, – taip Lietuvos mokytojams skirtoje konferencijoje „LINK balanso: virtualus ir gyvas mokymasis“ kalbėjo garsus Suomijos švietimo ekspertas ir futuristas Pasi Silander.
7-16 metų mokiniai Suomijoje bent dalį laiko mokosi integruotai, peržengdami įprastas disciplinų ribas. Mokinių motyvaciją ir smalsumą mokytis žadina jiems svarbių temų nagrinėjimas. Pavyzdžiui, diskutuojama apie Covid19 atsiradimo priežastis, prevenciją, paplitimą, nagrinėjama statistika, pasekmės ekonomikai, darbo vietoms, socialiniams santykiams ir žmonių psichologijai, klausiama kas svarbiau – sveikata ar veikiantys verslai, kas tai turėtų spręsti – patys žmonės, ekspertai ar politikai. Diskusijos iš skirtingų perspektyvų provokuoja mąstyti, bet Lietuvoje joms, deja, sudėtinga rasti vietos ir taip prigrūstose mokyklų programose. Taip sako patys mokytojai. Apklausus trečdalį šalies ekonomikos mokytojų paaiškėjo, kad daugelis jų neįterpia aktualijų į pamokas, nes tam paprasčiausiai neužtenka laiko.
PISA Globaliųjų kompetencijų tyrimas parodė, kad esame teisingame kelyje, kad šiandien neužtenka tik mokėti skaityti, skaičiuoti ir valdyti technologijas, kad ne ką mažiau svarbios – socialinės kompetencijos, kurios yra sąmoningos ir savarankiškos visuomenės pagrindas. Šiuo metu Lietuvoje vykstant bendrųjų programų atnaujinimui yra puikus metas parodyti daugiau pasitikėjimo mokytojais, suteikti erdvės į pamokas įsileisti tai, kas svarbu šiandien, laisvės svarbiausiems klausimams svečiuotis skirtingose pamokose ar imtis kitų naujausius mokslo atradimus ir visuomenės iššūkius atliepiančių priemonių. Juk viso kintančio pasaulio ir prie jo prisitaikyti reikalingų kompetencijų dokumentuose neužkonservuosime.
