Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė, kad minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų būtų didinama 15 proc. (110 eurų) iki 840 eurų, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – beveik 16 proc. (85 eurais) iki 625 eurų. Šis pasiūlymas antradienį svarstomas Trišalėje taryboje. Svarbu pabrėžti, kad keičiantis MMA, keičiasi ir kiti su ja susieiti mokesčiai bei įmokos dirbantiems savarankiškai arba ne visą darbo dieną.
Karolina Mickutė yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė
Štai, pavyzdžiui, samdomų darbuotojų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka kas mėnesį siekia 6,98 proc. atlyginimo dydžio. MMA didėjant 15 proc., mažiausias pajamas gaunančiųjų samdomų darbuotojų įmokos didės beveik 8 eurais (nuo 50,9 eurų per mėnesį iki 58,6 eurų per mėnesį arba 92 eurais per metus daugiau).
Tokią pačią sumą – 58,6 eurus per mėnesį, vietoje dabar mokamo 50,9 eurų – mokės ir dirbantys individualiai: kirpėjai, maisto išvežiotojai, turgaus prekiautojai ir kiti. Taip yra todėl, kad didinant MMA kyla ir PSD įmoka, kurią moka individualiai dirbantys gyventojai. Mat jie moka beveik 7 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokas ne nuo savo realiai uždirbtų pinigų vykdant savarankišką veiklą, o nuo minimalios mėnesinės algos. Nepriklausomai nuo to, ar tą mėnesį, pavyzdžiui, kirpėjas nieko neužsidirbo ar uždirbo 20 eurų, jo PSD įmoka bus 58,6 eurų.
MMA keliama atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio dinamiką, tuo tarpu kai atskiruose sektoriuose, ypač nukentėjusiuose nuo pandemijos bei jos sukeltų apribojimų, pajamos ne išaugo, o krito. Tad stipriai padidėjusios PSD įmokos daliai gyventojų, dirbančių individualiai, taps didele našta.
Jeigu savarankiškai dirbantieji turės mokėti 58,6 eurų PSD įmoką (net jeigu ir, pavyzdžiui, uždirbtų 20 eurų per mėnesį), tai valstybės biudžetas už kiekvieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį sumokėtų tik 44,8 eurų – beveik 14 eurų mažiau nei sumoka nestabilias ir nebūtinai MMA siekiančias pajamas gaunantys kosmetologai, gėlių augintojai, mokymų vedėjai ir kiti savarankiškai dirbantys. Taip yra dėl to, kad valstybė už savo draudžiamuosius asmenis (pavyzdžiui, studentus, pensininkus ir kt.) iš valstybės biudžeto į PSD fondo biudžetą moka draudimo įmoką nuo užpraeitų metų MMA. Save draudžiantys dirbantys asmenys, kurie uždirba minimalią algą arba dirba individualiai moka nuo einamųjų metų MMA.
MMA didinimas taip pat yra susijęs ir su „Sodros grindimis“, kurios didina mokesčių naštą uždirbantiems mažiau nei minimali mėnesio alga. „Sodros grindys“ gali paliesti žmones, kurie tik įžengia į darbo rinką arba į ją grįžta, tačiau tam negali skirti visos savo darbo dienos, nes, pavyzdžiui, turi paskaitas universitete arba slaugo artimąjį. Tokiais atvejais, pavyzdžiui, jeigu darbuotojas uždirba 100 eurų per mėnesį, darbdavys privalo mokėti socialinio draudimo įmokas ne nuo faktinio darbuotojo atlyginimo, o nuo sumos, kuri yra ne mažesnė negu MMA ir tais atvejais, kai žmogus dirba tik dalį įprasto etato. Toks reikalavimas pablogina mažiausias pajamas gaunančių ir ne visu etatu dirbančių asmenų padėtį, nes jų darbo vietos kaina labiausiai pabrangsta lyginant su kitais. Tai stipriai sumažina žmonių galimybes įsidarbinti nepilnu etatu, nes darbo vietos išlaikymo kaštai neatitinka sukuriamos pridėtinės vertės.
Be to, MMA dydis yra vienas iš kriterijų sprendžiant ir dėl valstybės tarnautojų ateinančių finansinių metų pareiginės algos bazinio dydžio. Tad didėjant MMA, gali augti ir valstybės tarnautojų atlyginimai.
MMA didinimo klausimus reikia analizuoti kompleksiškai, nes šis dydis nėra susijęs tik su samdomų darbuotojų atlyginimais. Tinkamai neįvertinus su MMA didinimu susijusių rizikų, nukentės ne tik tie žmonės, kurių darbo vieta kainuos brangiau negu jų sukuriama pridėtinė vertė. Neigiamus padarinius pajus ir tie, kurie dirba savarankiškai, nori užsidirbti papildomai, įsilieja arba sugrįžtą į darbo rinką arba tie, kurie nori išsaugoti laisvę derinti savo asmeninius ir profesinius interesus bei dirbti ne pilną darbo dieną.