Konkurencijos priežiūros institucijos Lietuvoje kartas nuo karto „sublizga“ bausdama privačias įmones. Konkurencijos taryba gali išrašyti tūkstantines baudas dekupažo priemonių pardavėjams, bet yra bejėgė prieš konkurenciją akivaizdžiai ribojančius valdžios sprendimus. Visiems rūpimos prekės – degalų – kainos Lietuvoje yra aukštos ne dėl privačių įmonių, o dėl valdžios sprendimų: didelių mokesčių ir konkurencijos ribojimo.
Lietuvoje mokesčiai sudaro virš pusės degalų kainos. Apie 40 proc. yra degalų gamybos kaina, apie 7-8 proc.–mažmeninės prekybos (degalinių) marža. Taigi esminis aukštų kainų kaltininkas yra ne OPEC, ne degalų gamybos ar pardavimo įmonės, o valdžia, kuri priverčia už labai reikalingą prekę reikia mokėti dvigubai daugiau. Tiesa, vietinė valdžia dabar gudri – slepiasi už ES direktyvų ir Briuselio numatytų minimalių akcizų. Nepaisant „slėpimosi“, akcizas benzinui yra 26 ct didesnis negu liepia ES. Taigi ir litras benzino yra 26 ct brangesnis, (ar net 38 ct, jei skaičiuoti iki 2011 metų galimą taikyti išimtį).
Slepiantis po kita ES direktyva yra ribojamas degalų importas. Norint importuoti ir pardavinėti degalus, įmonėms reikia kaupti privalomas atsargas. Tai reglamentuojanti direktyva aiškiai sako, kad atsargas galima kaupti bet kurioje ES šalyje, t.y. ten kur įmonėms yra pigiau ir patogiau. Lietuvoje iki šių metų rugpjūčio pabaigos buvo reikalaujama, kad ES šalyse galima laikyti ne daugiau 10 proc. atsargų. Nuo rudens Lietuvos valdžia užsienyje leido laikyti jau 30 proc. atsargų. Tai yra geras žingsnis, bet kodėl neleidžiama visų (ar didžiosios dalies) atsargų laikyti ES šalyse? Toks sprendimas nieko nekainuoja, nesukelia neigiamų pasekmių ir gali keliais centais atpiginti degalus.
Negana to , valdžia yra įvedusi ir kitų apribojimų importui. Kuro kokybės standartai Lietuvoje yra nustatyti aukštesni nei aplinkinėse ES šalyse. Todėl laisvai importuoti pigesnį benziną pvz., iš Latvijos įmanoma tik nuo gegužės iki rugsėjo (kitais mėnesiais Latvijoje pardavinėjamas benzinas neatitinka Lietuvos nustatytų standartų). Su dyzelinu situacija dar prastesnė. Skirtingai nei Lietuvoje, valdžia Latvijoje, Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje apskritai netaiko privalomų kuro standartų. Visa tai reiškia, kad Lietuvos valdžia nepagrįstai užkerta kelią konkurencijai ir galimybėmis pasinaudoti ES rinka. To pasekmė –brangesni degalai.
Tokių istorijų, kuomet konkurencijos stabdis yra ne privačios įmonės, o valdžia, Lietuvoje apstu bet kokioje ūkio šakoje. Dar blogiau – valdžia nepavaldi jokioms konkurencijos priežiūros institucijoms. Natūralu. Didžiausias „monopolistas“ nepakenčia kontrolės.
