2014 m. liepos 8 d., Vilnius — Nepagrįstai daug Lietuvos įmonių turi gauti leidimus susijungti, o tai įmonėms atneša papildomas sąnaudas. Šiuo metu valdžia siekia įtvirtinti 15 mln. eurų pajamų ribą besijungiančioms įmonėms. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) atkreipia dėmesį, kad informavimo apie koncentraciją riba yra nepagrįstai žema – ji neatitinka Lietuvos įmonių augimo perspektyvų ir didina administracinę naštą.
Šiuo metu dėl leidimo susijungti įmonės į Konkurencijos tarybą turi kreiptis, jei jų bendros pajamos per paskutinius metus siekė 50 mln. litų. Latvijoje ši riba yra 35,5 mln. eurų, Lenkijoje – 50 mln. eurų.
„Lietuvoje taikoma riba yra neproporcingai griežta. Įstatymai privalo taikytis prie pasikeitusios situacijos. Dabartinę informavimo ir leidimo susijungti ribą būtina didinti bent jau iki kaimyninės Latvijos dydžio – 35,5 mln. eurų“, – sako LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.
1999 m. buvo nustatyta 30 mln. litų informavimo apie koncentraciją riba. 2012 m. ji buvo pakelta iki 50 mln. litų. 1999 m. šimtojoje vietoje esanti įmonė turėjo 37 mln. litų apyvartą, o 2013 m. šimtojoje vietoje esanti įmonė uždirbo jau 164 mln. litų. 1999 m. 50 mln. litų ribą viršijo 77 įmonės, o 2013 m. Lietuvoje veikė net 275 įmonės galinčios viršyti šią ribą per 9 mėnesius.[1]
LLRI vertinimu, tokia žema informavimo apie koncentraciją riba apsunkina ūkio subjektų veiklą ir plėtrą. Įmonės ruošia Konkurencijos tarybai reikalingą medžiagą, moka nustatytą rinkliavą valstybei, kuri priklausomai nuo įmonių apyvartos gali būti nuo 5 600 iki 11 200 litų. Taip pat negali įgyvendinti planuoto susijungimo ir gauti planuotos naudos, kol laukia leidimo išdavimo.
Šiuo metu kaip tik svarstomi Konkurencijos įstatymo pakeitimai, kuriais iš litų į eurus konvertuojamos informavimo apie koncentraciją ribos.
„Skaičiai rodo, kad nei 50 mln. litų, nei svarstoma 15 mln. eurų riba neatitinka šalies ūkio augimo tempų per pastaruosius 12 metų. Dabar vykstantis informavimo apie koncentraciją ribos konvertavimas iš litų į eurus yra puiki galimybė jas padidinti“, – teigia LLRI jaunesnysis ekspertas Dominykas Šumskis.
Vertinant konkurencijos priežiūrą Lietuvoje pastaraisiais metais (2009–2013 m.), pastebima, kad didžiausią nutarimų kiekį sudaro nutarimai dėl įmonių susijungimo. Nustatytų pažeidimų ar draudimų įmonėms susijungti skaičiai išlieka maži.
DAUGIAU APIE KONKURENCIJOS POLITIKOS POKYČIUS / ATSISIŲSTI TYRIMĄ: http://www.llri.lt/?p=14383
KONTAKTAS ŽINIASKLAIDAI: Vidmantė Sirgedaitė-Čižienė, Komunikacijos vadovė / +370-653-70777 / El. paštas: Vidmante@llri.lt
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) yra privati, pelno nesiekianti, nepolitinė organizacija. LLRI atlieka tyrimus svarbiais ekonomikos ir jos politikos klausimais, rengia įstatymų ir jų projektų ekspertizes bei padeda valdžios institucijoms. Švietėjiški darbai yra neatsiejama instituto veiklos dalis. Daugiau www.llri.lt
[1] Remiantis „Verslo žinių“ sudaromais įmonių reitingais, kuriuose yra vertinami kiekvienų metų pirmųjų trijų ketvirčių finansiniai rezultatai.
