Nespėjus pasibaigti garsiajam „apmąstymo“ laikotarpiui dėl Europos konstitucijos, kurio rezultatus vadovai šiandien svarsto Briuselyje, paskelbtas dar vienas europinis mąstymo etapas: pavasarį Europos Parlamentui atmetus uosto paslaugų direktyvos projektą, dabar metus bus mąstoma apie alternatyvius uosto sektoriaus liberalizavimo kelius. Bet Lietuvai neverta laukti ir mąstyti kartu su visa Europa; protingiau patiems imtis uosto liberalizavimo, kol visi trypčios vietoje (ne)(su)laukdami naujo dokumento. Juolab kad Klaipėdos uostas jau šiandien yra daug liberalesnis ir atviresnis už daugelį uždarumu pasižyminčių Europos uostų. Nors ir jis dar kenčia nuo didelio finansinio neskaidrumo (dėl valstybinio kainų nustatymo, (kryžminio) subsidijavimo), rinkos uždarumo kai kuriuose sektoriuose, aktyvaus valstybės investicinio vaidmens, politinių interesų komercinėje uosto veikloje, tiesioginio ryšio tarp vartotojo ir valdytojo stokos.
Uosto paslaugų direktyva būtų sprendusi dalį šių problemų. Tačiau turėdami gerą pradinę bazę galime (ir turime) patys vidinėmis priemonėmis kovoti dėl konkurencingesnio uosto. Pirmiausia reikia atsisakyti paslaugų teikėjų skaičiaus ribojimo Uosto direkcijos nuožiūra, mažinti valstybės vaidmenį uosto valdyme, palengvinti smulkiųjų įėjimą į rinką panaikinus nelankstų subnuomos draudimą. Tai tik kelios nesunkiai įgyvendinamos priemonės, kurios padėtų pritraukti investicijų į uostą, gerinti paslaugų kokybę, kelti efektyvumo ir lankstumo paslaugų rinkoje lygį ir sumažinti jų kainas. Tai galima įvykdyti ir be nurodymo iš Briuselio; kol visi mąstys ar jiems reikia judėti į priekį ir kur link, Klaipėdos uostas jau bus toli pažengęs.
