Praėjusių metų lapkritį įsigaliojęs, jau nuo gegužės imamas taikyti Skaitmeninių rinkų aktas. Tai – naujas reguliavimas, kuriuo ES viliasi užtikrinti sąžiningą konkurenciją skaitmeninėje erdvėje, ištaisyti „rinkos netobulumus“, kurie esą kyla dėl tokių interneto milžinų kaip „Google“, „Amazon“, „Meta“ ir kitų dominuojančios padėties.
Martynas Gruodis yra LLRI ekspertas.
Tačiau Skaitmeninių rinkų akte numatytų taisyklių įsigaliojimas ir taikymas signalizuoja apie kelias mąstymo klaidas. Jas ignoruojant, sukuriamas precedentas tuo pačiu pagrindu riboti ir kitus sektorius, iškreipiant konkurencijos prasmę. Labiausiai nuo to kenčia tas, kurį apsaugoti norima, – vartotojas.
Skaitmeninių rinkų akte įvardijami ir konkretūs veiksmai, kuriais šie rinkos „netobulumai“ esą pasireiškia: jie prioritetizuoja savo antrines paslaugas (pavyzdžiui, elektroninės prekybos puslapyje amazon.com geriau matomose pozicijose yra siūlomi „Amazon“ prekės ženklu pažymėti produktai), riboja inovacijų kūrėjų ir startuolių plėtrą (nes dalis jų savo veiklą kuria su naudoja interneto milžinų siūlomais įrankiais arba naudoja jų renkamus duomenis). Kenčia, pasak ES, ir vartotojai: įsigiję naują „iPhone“ telefoną gali naudotis iš anksto jame įrašytomis, bendrovės „Apple“ sukurtomis išmaniosiomis programėlėmis ir, dažnu atveju, negali pasirinkti alternatyvų. Tai juk itin reikšmingas nepatogumas!
Siekiama, kad tokio elgesio nebeliktų, bent jau ES ribose. Naujas reguliavimas galios platformoms, kurių metinės pajamos bent trijose šalyse narėse per pastaruosius trejus metus siekė 7,5 mlrd. eurų, jomis naudojasi 45 mln. aktyvių vartotojų ES per mėnesį ir 10 tūkst. aktyvių verslo vartotojų per metus. Veikti jos gali ir kaip interneto paieškos, bendravimo ir susirašinėjimo, reklamos bendrovės, siūlyti virtualių asistentų, duomenų saugojimo, vaizdo įrašų dalijimosi platformos. Visos jos, ES institucijų žodžiais, yra arba gali būti prieigos valdytojos (ang. gatekeeper), platformos, turinčios stiprią ekonominę padėtį bei tarpininkavimo poziciją ir darančios didelį poveikį vidaus rinkai.
Per ateinančius du mėnesius tokios platformos turės prisiduoti ES institucijoms, iki rudens bus sprendžiama dėl jų statuso. Tos, kurios bus patvirtintos prieigos valdytojomis, nuo kitų metų kovo mėnesio bus baudžiamos iki 10 proc. visos bendrovės pasaulinės metinės apyvartos, jei nepertvarkys savo veiklos taip, kad atitiktų Skaitmeninių rinkų akto reikalavimus.
Tad procesai dar nusimato gana ilgi. Vis dėlto, jų pasekmės išryškės jau netrukus. Visų pirma dėl to, kad išaugs skaitmeninių produktų – išmaniųjų programėlių, informacinių paslaugų ir pan. kaina. Įsikišimu į rinką sukuriama administracinė ir finansinė našta paprastai yra perkeliama ant vartotojo pečių. Antra, gali prastėti kokybė – ištekliai, kurie iki šiol buvo skiriami inovacijoms ir kokybei užtikrinti, keliaus Skaitmeninių rinkų akto įgyvendinimo reikmėms.
Vis dėlto jau minėtos mąstymo klaidos kainuos brangiau. Pirma jų susijusi su skaitmeninės rinkos apibrėžimu. Išskirti skaitmeninę rinką iš kitų rinkų – maisto, drabužių, technologijų ir pan., nėra pagrindo. Juk mainytis obuoliais, džinsais ar kompiuteriais galime ir internete, ir fizinėje parduotuvėje, ir turguje. Visur veikia ta pati rinka. Tik šiuo atveju nei parduotuvėje, nei turguje pardavėjams nedraudžiama savo produkto laikyti vartotojui prieinamesnėje vietoje. Prieigos valdytojo valdomoje internetinėje platformoje tai taptų „nesąžiningos“ praktikos pavyzdžiu.
Nauju reguliavimu ES tikisi skaitmeniniame sektoriuje padidinti konkurenciją. Tai antroji mąstymo klaida – konkurencija nėra tikslas savaime. Ji reikšminga tik tiek, kiek leidžia vartotojui gauti kokybiškiausią produktą už žemiausią kainą. O tai įmanoma vieninteliu būdu – kai konkurencija rinkoje formuojasi natūraliai. Priešingu atveju konkurenciją užtikrina biurokratija, o ne vartotojai.
Su tuo susijusi ir trečioji mąstymo klaida. Skaitmeninių rinkų akte numatytais ribojimais tikimasi užkardyti didžiųjų interneto platformų populiarumą, laikant tai savotiška monopolija. Tačiau pozicijas, kurias turi tokios kompanijos kaip jau minėtos „Google“,
„Amazon“, ar „Youtube“ susiformavo ne dėl išskirtinės joms įstatymu suteiktos padėties, o dėl populiarumo tarp vartotojų arba dėl alternatyvių produktų nebuvimo. Prisiminkime, juk ką tik atrodė, kad lygių „Google“ paieškos varikliui nėra. Tačiau praeitų metų pabaigoje pristatyta naujausios dirbtinio intelekto programos „ChatGPT“ versija, tikimasi, populiarumu tarp vartotojų „Google“ ne tik pasivys, bet ir aplenks.
Nuolatinę įtampą, kurią patiria didieji rinkos žaidėjai siekdami geresnių sprendimų vartotojams, palaiko jų tarpusavio konkurencija. Tą galime matyti ir istoriškai, kai vienos didelės platformos nurungia kitas. Be to, kiekvienas rinkos dalyvis konkuruoja ne tik su esamais, bet ir potencialiais konkurentais, ypač tokio masto ir greičio srityje kaip skaitmeninės paslaugos.
Vertinant tik plikus skaičius, Skaitmeninių rinkų aktas tiesiogiai palies tik nedidelį skaičių įmonių, sukels tam tikrų nepatogumų vartotojams, daliai reikės pergalvoti savo darbo ir kasdienybės įpročius. Vis dėlto poveikis bus gerokai didesnis, nes iš sąlygos, kaip sukurti vertę vartotojui pašalinama rinka. Tada priežasčių tobulėti nebelieka. O reguliavimas turi savybę plėstis – įtvirtintas viename sektoriuje, labai greitai keliauja į kitą. Didžiausiais to pralaimėtojais gali tapti vartotojai.
Originaliai publikuota žurnale IQ.
