Dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl paramos vartotojų teisėms bendrojoje skaitmeninėje rinkoje 2014/2973 (RSP)
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) ir EPICENTER išanalizavo Europos Parlamento 2014 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl paramos vartotojų teisėms bendrojoje skaitmeninėje rinkoje 2014/2973(RSP) (toliau – Rezoliucija) ir teikia poziciją šiuo klausimu.
Rezoliucija siūloma atskirti internetines paieškos sistemas nuo kitos komercinės veiklos.
Nors „Google“ paieškos sistemų rinkos dalis sudaro daugiau nei 90 % visų ES šalių paieškų, tai neatskleidžia tikrojo konkurencijos internetinių paieškų rinkoje vaizdo, nes kitą paieškos sistemą vartotojas gali pasiekti vienu pelės mygtuko paspaudimu. Be to, naujų rinkos dalyvių pajamos iš internetinės reklamos tik parodo, kokia ši rinka dinamiška.
Siūlymas atskirti paieškos sistemas nuo internetinės reklamos sumažintų ūkio subjektų paskatas užsiimti inovacijų kūrimu. Kartu būtų sukuriamos kliūtys naujiems subjektams ateiti į rinką.
Toks siūlymas gali prieštarauti teisės viršenybės principui ir pakenkti bendros skaitmeninės rinkos (angl. – Digital Single Market) plėtrai.
Siūloma griežtinti konkurencijos reguliavimą neproporcingai plečiant jo taikymą. Taip nustatomas pavojingas nevienodo teisės taikymo precedentas atskirai rinkai.
Rezoliucijos siūlymai kelia grėsmę konkurencijai
Rezoliucija pabrėžia pažeidžiamumą, kurį lemia pernelyg didelė paieškos sistemų rinkos koncentracija ir dominuojantys operatoriai bendroje skaitmeninėje rinkoje. Europos Komisija raginama užkirsti tam kelią. Rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad paieškos metu apie vartotoją gaunama informacija gali būti panaudota komerciniais tikslais. Komisija yra raginama „apsvarstyti pasiūlymus atskirti paieškos sistemas nuo kitos komercinės veiklos“.
Paieškų sistemų rinkoje iš tiesų pastebima didelė rinkos koncentracija. „Google“ rinkos dalis sudaro daugiau nei 90 % daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių narių[i] ir 88 % viso pasaulio[ii], tiek mobilių telefonų, tiek kompiuterių vartotojų naudojamų paieškos sistemų. „Google“ taip pat yra interneto reklamos pajamų lyderis, užimantis 31 % rinkos dalies[iii]. Ši dalis išliko stabili nuo 2012 metų.
Tačiau tai, kad viena įmonė kontroliuoja didelę rinkos dalį, dar nereiškia, kad rinkoje nėra konkurencijos. Vartotojams pereiti prie bet kurio iš daugelio kitų paieškos internete teikėjų nieko nekainuoja ir yra labai paprasta – „Google“ nuo bet kurios kitos paieškos sistemos skiria tik vienas vartotojo pelės mygtuko paspaudimas. Todėl abejotina, ar „Google“ padėtis rinkoje yra dominuojanti, kaip tai apibrėžia ES teisė – suteikianti galią žymia dalimi veikti nepriklausomai nuo savo konkurentų ir nuo vartotojų[iv].
Reikia pastebėti, kad skaitmeniniame sektoriuje, labiau nei bet kuriame kitame, jaučiami drastiški rinkos konkurenciniai pokyčiai. Puikus pavyzdys – „Microsoft“. Ši įmonė neseniai buvo dažnas konkurencijos priežiūros institucijų taikinys būtent dėl dominuojančios padėties programinės įrangos rinkoje. Tačiau šiuo metu „Microsoft“ susiduria su dideliu rinkos dalies sumažėjimu, kuris įvyko dėl išmaniųjų telefonų bumo pastaraisiais metais[v].
Priešingas pavyzdys – nauji skaitmeninės rinkos dalyviai, tokie kaip „Facebook“, „Twitter“ ir „Amazon“. Iš pradžių šios įmonės neturėjo tokių gerų pozicijų kaip „Google“, tačiau vos per dvejus jos metus smarkiai padidino savo interneto reklamos pajamų dalį[vi]. Skaitmeniniame sektoriuje barjerai įeiti į rinką yra ženkliai mažesni nei tradiciniuose versluose. Tą patvirtina nuolat atsirandančios naujos sėkmingos interneto paslaugų platformos, tokios kaip „Instagram“, „WhatsApp“, „Slack“ ar „Waze“.
Kita Rezoliucijoje keliama problema – potenciali informacijos šaltinių diskriminacija pateikiant paieškos rezultatus. Paieškos sistemos yra neatsiejamos nuo rezultatų atrankos ir vertinimo. Būtent taip – pateikdamos kuo geriau vartotojų poreikius atspindinčius paieškos rezultatus – paieškos sistemos konkuruoja tarpusavyje. Niekas šaltinių įvairovės negali užtikrinti geriau nei jau egzistuojanti dinamiška paieškos sistemų rinka, kurioje konkuruoja „Google“, „Yahoo“, „bing“, „Baidu“ ir kt.
Kol nėra įrodymų, kad dominuojantis dalyvis paieškos sistemų rinkoje piktnaudžiauja padėtimi, nėra pagrindo imtis jokių veiksmų. Vien tai, kad vienas paslaugų teikėjas kontroliuoja 90 % rinkos dalies, nepateisina ES institucijų kišimosi.
Rezoliucijos siūlymai kelia grėsmę inovacijoms ir trukdo ekonomikos augimui
Europos Komisijos prezidentas J. C. Junckeris, cituodamas Europos skaitmeninę darbotvarkę, nurodo, kad klestinčio skaitmeninio sektoriaus apsauga yra vienas iš pagrindinių naujos Europos Komisijos prioritetų[vii]. Kaip pažymima Rezoliucijoje, išvystyta bendroji skaitmeninė rinka gali vaidinti svarbų vaidmenį ekonomikos augimui visoje ES gerinant efektyvumą ir produktyvumą versle bei plečiant e-komerciją ir kitus inovatyvius komercinės veiklos būdus.
Tačiau Rezoliucija neskatina bendros skaitmeninės rinkos ir inovacijų plėtros. Priešingai – paieškos sistemų atskyrimas nuo kitos komercinės veiklos, ypač reklamos, atimtų iš paslaugų teikėjų pagrindinį pajamų šaltinį. Norint pasiūlyti klientams geresnes paslaugas ir tikslesnius, geriau vartotojų poreikius atspindinčius paieškos rezultatus, paieškos sistemoms būtina naudotis masto ekonomijos teikiamomis galimybėmis siūlyti platų paslaugų spektrą, įskaitant ir reklamą.
Be poveikio, kurį dėl atskyrimo patirtų paieškos teikėjai, turėtų būti apsvarstomas poveikis potencialiems rinkos dalyviams ir visam skaitmeniniam verslui. Atskyrimas sumažintų paskatas įeiti į paieškos sistemų rinką, nes būtų ženkliai apribojamos galimybės iš tokios veiklos gauti pelno. O tai turėtų aiškų neigiamą poveikį konkurencijai ir šios rinkos dinamikai. Tai mažintų investicijas sektoriuje, kuriame ir taip dažnai pasitaiko reguliacinių rinkos iškraipymų.
Stambios skaitmeninėje rinkoje veikiančios įmonės dažnai investuoja į inovacijas žinodamos, kad trumpuoju laikotarpiu naujos technologijos veikiausiai neatsipirks. Vienintelis būdas toliau vykdyti inovatyvią veiklą – finansuoti ją iš pajamų, gautų iš kitos įmonės veiklos. Rezoliucijoje pateiktas siūlymas atskirti paieškų sistemas nuo kitos komercinės veiklos reikštų, kad technologijų įmonėms būtų daug sunkiau ir rizikingiau investuoti į naująsias technologijas, kurios atsiperka tik ilguoju laikotarpiu.
Atsižvelgiant į dabartinį Europos ekonomikos trapumą ir skaitmeninio sektoriaus potencialą skatinti atsigavimą, siūlymas „atskirti“ paieškos sistemas būtų didelis žingsnis atgal.
Rezoliucijos siūlymai prieštarauja teisinės valstybės principams
Skaidrumas, patikima institucinė sistema ir lygybė prieš įstatymą yra esminiai ekonomikos klestėjimo principai. Skaitmeninis sektorius – ne išimtis. Vargu, ar priimta Rezoliucija atitinka šiuos principus. Ja raginama imtis veiksmų prieš vieną rinkos dalyvį – „Google“. Fragmentiškas ir tik į vieną rinkos dalyvį nutaikytas teisinis reguliavimas prieštarauja lygybės prieš įstatymą principui. Toks precedentas, rodantis, kad ES institucijos gali imtis panašių veiksmų bet kokioje srityje, gali atgrasyti kitas įmones nuo investavimo į skaitmeninę rinką.
Išvada
Rezoliucijoje siūlomi veiksmai neišspręs problemų, su kuriomis susiduria bendra skaitmeninė rinka. Atskyrimas nepadidins paieškų sistemų rinkoje konkurencijos, bet ir mažins inovacijas ir ekonomikos augimą. Galima manyti, kad prieš vieną subjektą nutaikytas reguliavimas yra tik politinis noras pakenkti konkrečiam ūkio subjektui, o ne siekis apsaugoti konkurenciją.
Būtina iš naujo įvertinti Rezoliucijoje pateikiamus argumentus. Antraip nebus išvengta nepagrįstų Komisijos veiksmų, kurie pažeistų teisės viršenybės principą, apribotų konkurenciją ir ekonominę plėtrą taip pakenkiant bendrai skaitmeninei rinkai.
Nuorodos
Institut Economique Molinari. “Five myths about the dearth of competition in the presence of ‘dominant firms’: The Microsoft example.” Economic Note. Brussels: IEM, 2007 m. gegužė.
“Does the tying and bundling of products harm consumers?” Economic Note. Brussels: IEM, 2006 m. kovas.
Istituto Bruno Leoni. “Comments on Google’s revised proposed commitments text of 21 October 2013 (COMP/AT.39740).” Teikimas Europos Komisijai. Milanas, 2013.
Trovato, Massimiliano. “Google and antitrust: No evidence found.” IBL Focus p. 220. Milanas: Istituto Bruno Leoni, 2013.
EPICENTER – Europos viešosios politikos informacijos centras, vienijantis šešis nepriklausomus Europos Sąjungoje veikiančius tyrimų institutus. Šia iniciatyva siekiama informuoti apie ES politinius debatus ir skatinti laisvos visuomenės principų įgyvendinimą.
EPICENTER sudaro: Civisimo (Ispanija), Institut Economique Molinari (Prancūzija), Institute of Economic Affairs (Jungtinė Karalystė), Instituto Bruno Leoni (Italija), Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir Timbro (Švedija). Kaip ir visi jo nariai EPICENTER yra politiškai nepriklausomas ir finansuojamas iš privačių šaltinių.
[i] http://returnonnow.com/internet-marketing-resources/2013-search-engine-market-share-by-country/
[ii] http://www.statista.com/statistics/216573/worldwide-market-share-of-search-engines/
[iii] http://www.emarketer.com/Article/Microsoft-Surpass-Yahoo-Global-Digital-Ad-Market-Share-This-Year/1011012
[iv] C-27/76 United Brands Continental BV v. Commission (1978) ECR 207
[v] https://gigaom.com/2014/08/15/should-microsoft-be-worried-about-windows-phones-falling-market-share/
[vi] http://www.emarketer.com/Article/Microsoft-Surpass-Yahoo-Global-Digital-Ad-Market-Share-This-Year/1011012
[vii] http://ec.europa.eu/commission/2014-2019/president_en
