Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išanalizavo šiuo metu Seime svarstomą Metrologijos įstatymo projektą (Nr. XP–1160) ir pateikia šias išvadas. Institutas atkreipia dėmesį, kad minėtas įstatymo projektas numato kur kas griežtesnį reglamentavimą, nei to reikalauja ES teisė, nepagrįstai plečia teisės aktų taikymo objektų sąrašą, o tai taptų kliuviniu Lietuvos įmonėms ir mažintų jų konkurencingumą. LLRI nuomone, būtina užtikrinti, kad ES teisės aktai būtų perkeliami tinkamai, nebūtų nepagrįstai plečiamas teisės aktų taikymo objektų sąrašas ir taip įteisinamas nepagrįstas tam tikrų veiklos sričių valstybinis reguliavimas.
LR metrologijos įstatymo projekto iniciatorių skelbiamas projekto tikslas – suderinti įstatymo nuostatas su Europos Sąjungos direktyva 2004/22/EB dėl matavimo priemonių (toliau – ES direktyva). Tačiau kai kurios įstatymo projekto nuostatos numato griežtesnį reglamentavimą, nei to reikalauja ES direktyva.
Viena iš esminių ES teisės aktų perkėlimo į Lietuvos teisę problemų yra tai, kad prisidengiant ES reikalavimu įgyvendinamos nuostatos, kurių įgyvendinimo ES direktyvos nereikalauja. Taip pat ES vardu prisidengiama įgyvendinant nepopuliarias arba sunkiai pagrindžiamas nuostatas.
ES direktyvos 1 straipsnis numato, jog ji taikoma šiems įtaisams ir sistemoms, turintiems matavimo funkciją, apibrėžtą atskiruosiuose matavimo priemonių prieduose: vandens skaitikliams (MI-001), dujų skaitikliams ir tūrio perskaičiavimo įtaisams (MI-002), aktyviosios elektros energijos skaitikliams (MI-003), šilumos skaitikliams (MI-004), skysčių, išskyrus vandenį, nepertraukiamo ir dinaminio matavimo sistemoms (MI-005), automatinėms svarstyklėms (MI-006), taksometrams (MI-007), matams (MI-008), matmenų matavimo priemonėms (MI-009) ir išmetamųjų dujų analizatoriams (MI-010).
Tuo tarpu Metrologijos įstatymo projekto 15 straipsnyje numatyta, jog teisinis metrologinis reguliavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos:
1. nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitymuose už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina;
2. matavimuose, nuo kurių rezultatų priklauso baudos ar žalos atlyginimo dydis;
3. sveikatos apsaugoje, veterinarijoje, aplinkosaugoje ir darbų saugoje;
4. banko, mokesčių, muitinės ir pašto operacijose;
5. atliekant matavimus teisėsaugos bei valstybės valdymo ir kontrolės institucijų pavedimu.
Tai reiškia, jog teisinio metrologinio reguliavimo objektų sąrašas yra išplečiamas ir jame atsiranda tokie fundamentalieji fizikiniai dydžiai kaip laikas, dažnis ir kt., kurių teisinio metrologinio reguliavimo nereikalauja ES teisės aktai ir kurio kitose ES valstybėse nėra.
Todėl būtina įvardyti, kad šis reguliavimas yra papildomas prie ES reikalavimų, ir aiškiai nurodyti, kodėl toks papildomas reguliavimas reikalingas. Reikia įvardyti priežastis, dėl kurių imamasi papildomų kontrolės priemonių ir kodėl nepakanka tų, kurias naudoja kitos ES valstybės.
Toks šių dydžių reguliavimas turės neigiamų padarinių įmonėms, naudojančioms įrenginius, kurie nėra įvardyti ES direktyvoje. Vienas iš pavyzdžių būtų telekomunikacines paslaugas teikiančioms įmonės, kuriose teisinės metrologijos reikalavimai bus taikomi telekomunikacijų įrangai. Kadangi tokio reguliavimo kitose ES valstybėse nėra, Lietuva neturi galimybės pasiremti kurios nors ES valstybės patirtimi šioje srityje, o tai neišvengiamai padidins kaštus, reikalingus tokių įrenginių patikros sistemai sukurti.
Papildomas valstybinis įmonių reguliavimas neišvengiamai mažins Lietuvos įmonių konkurencingumą, taip pat sukurs paskatas registruoti įmones ne Lietuvoje.
Būtina užtikrinti, kad ES teisės aktai būtų perkeliami tinkamai, nebūtų nepagrįstai plečiamas teisės aktų taikymo objektų sąrašas ir taip įteisinamas nepagrįstas tam tikrų veiklos sričių valstybinis reguliavimas.
