Pastaruoju metu įvairios valdžios institucijos kalba apie aukštų kainų problemą, taip pat apie kai kurias konkurencijos bei jos reguliavimo problemas. Siekiant šių problemų sprendimo,Lietuvos Respublikos Prezidentės (toliau – Prezidentė) dekretu teikiami ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau ir – Vyriausybė) pavedimu Ūkio,Aplinkos ir Teisingumo ministerijų parengti teisės aktų projektai ir jų paketai. Šiuo laišku nekvestionuojame, ar ir kiek keliamos problemos yra pagrįstos, tačiau matome būtinybę atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad didžioji dauguma siūlymų yra nukreipti į verslo kontrolės griežtinimą, baudų didinimą,ir tik vos keli – į verslo sąlygų gerinimą ar sąžiningos konkurencijos saugojimą (žr. 1 priedo 1 lentelę). Taip pat atkreipiame dėmesį, kad kai kurie siūlymai galimai nėra suderinami su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio nuostatomis ir pažeistų sąžiningos konkurencijos principus.
1. Prezidentės teikiamu projektų paketu siekiama užtikrinti, kad dar teisėkūros procese būtų imamasi prevencinių
priemonių, kad valstybės institucijų priimamos teisės aktų nuostatos nepažeistų
sąžiningos konkurencijos principo. Taip pat siekiama padidinti esamo
reguliavimo efektyvumą. Siūlomi pakeitimai leidžia manyti, kad iš esmės yra
pasitikima esamu reguliavimu, kaip sudarančiu tinkamas sąlygas konkurencijos
vystymuisi. Siūlomos priemonės stiprinti Konkurencijos tarybos galias, didinti
baudas už nesąžiningą komercinę veiklą bei už Reklamos įstatymo nuostatų
nesilaikymą ir pasiūlymas tam tikrais atvejais reikalauti atlikti poveikio
konkurencijai vertinimą valstybės institucijoms rengiant teisės aktų projektus
aptariami toliau.
- Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 16(1) straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIIP-2583[1] numatyti 22 atvejai, kai teisės aktų projektų rengėjai privalėtų atlikti atitinkamo teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą. Pastaruoju metu rengiama itin daug teisės aktų pakeitimo projektų, kuriais daroma įtaka konkurencijai ir kurių nuostatos galimai pažeidžia sąžiningos konkurencijos principą. Pritariame šiam projektui, nes neatlikus poveikio konkurencijai vertinimo, kyla grėsmė pažeisti sąžiningos konkurencijos principą.
- Priėmus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2582[2]Konkurencijos tarybos (toliau – Tarybos) nutarimu paskirta bauda ir atitinkamai palūkanos būtų priverstinai išieškomos nepriklausomai nuo to, ar subjektas sutinka su jam paskirta bauda. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą,priverstinis baudos ir delspinigių išieškojimas yra stabdomas apskundus Tarybos nutarimą.
Sistemiškai vertinant galiojantį teisinį reguliavimą, reikalinga pažymėti, kad toks griežtas reguliavimas netaikomas net mokesčių administravimo srityje, kur pagal mokesčio administratoriaus priimtą sprendimą paskirtos baudos ir nepriemokos priverstinis išieškojimas yra stabdomas, be kita ko, tais atvejais, kai sprendimas yra apskundžiamas. Aptariamas siūlymas vertintinas kaip perteklinis. Be to projektu Nr.XIIIP-2582 nėra numatomas nuostolių kompensavimo mechanizmas, jei teismas priimtų Tarybos baudos skyrimą apskundusiam ūkio subjektui palankų sprendimą,t. y. pripažintų, kad sumokėta bauda buvo paskirta nepagrįstai. Taigi, nors siekis ieškoti Tarybos darbo krūvio lengvinimo būdų yra sveikintinas, tačiau siūlomi pakeitimai vertintini kaip pertekliniai ir nepagrįsti.
- ● Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2581[3] ir Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X-1409 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr.XIIIP-2580[4]už atitinkamai Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą ir už nesąžiningą komercinę veiklą siūloma didinti baudas atitinkamai reklaminės veiklos ir komercinės veiklos subjektams: iki 3 proc. metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau nei 100 tūkstančių eurų.Pakartotina bauda siektų 6 proc., bet ne daugiau 200 tūkstančių eurų. Siūlome įvertinti pasiūlymų proporcingumą,t. y. abejotina, ar siūlomi baudų nustatymo kriterijai (minimaliosios vertės)būtų laikomi proporcingais visų pažeidimų atvejais. Taip pat abejotina, aršiomis priemonėmis būtų pasiekiamas projekto tikslas skatinti efektyvią konkurenciją rinkoje ir žemesnių kainų siekį.
Sutinkame, kad Prezidentės dekretu siūlomi aukščiau aptartų teisės aktų pakeitimai gali turėti teigiamos įtakos sąžiningos konkurencijos išsaugojimui bei sumažinti Konkurencijos įstatymo pažeidimų skaičių. Tačiau norime priminti, kad sąžiningą konkurenciją padėtų užtikrinti ir valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių, kurios vykdo su valdžios funkcijomis nesuderinamą veiklą arba tokią veiklą, kurią gali vykdyti privatūs ūkio subjektai, atsisakymas.
2. Ūkio ministerijos projektų paketu siūlomi pakeitimai daugiausia yra susiję su Tarybos galių stiprinimu, galimybe skirti atlygį fiziniams asmenims už vertingos informacijos apie draudžiamus veiksmus konkurencijos įstatymo kontekste:
- Vyriausybės nutarimo „Dėl mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų ūkinės veiklos gerosios praktikos gairių patvirtinimo“ projektu[5](Reg. Nr. 18-13619) siūloma nustatyti Mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų ūkinės veiklos gerosios praktikos gaires (toliau – Gairės). Rekomenduojama maisto prekių ir gėrimų tiekėjų (toliau – Tiekėjai) ir didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių (toliau – Mažmeninės prekybos įmonės)verslo santykiuose atsižvelgti į Gairių nuostatas ir siekti verslo santykiuose netaikyti blogosios praktikos bei grįsti juos gerąja praktika.
Abejotina, ar valstybės tikslas nustatyti, kaip ūkinę veiklą turėtų vykdyti privatūs subjektai, yra suderinama su esminėmis Lietuvos Respublikos teisinėmis ir rinkos sąlygomis, nes šalyje ginama asmenų ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva. Be to, vieni esminių privačių subjektų tarpusavio santykius reglamentuojančių principų yra dispozityvumo, šalių autonomijos ir sutarčių laisvės principas – teismų praktikoje šie principai aiškinami kaip suteikiantys teisę subjektams sutarti dėl to, kas geriausiai tenkintų šalių interesus ir kas nėra draudžiama teisės aktais [6]. Nors Gairių taikymas nėra privalomas,tačiau numatyta Gairių įgyvendinimo stebėsena gali būti vertinama kaip tam tikro laipsnio ūkinės veiklos laisvės ribojimas.
Siūlomos gairių nuostatos yra neproporcingos ir diskriminuojančios, nes yra nukreiptos tik į vienos sutarties šalies –Mažmeninės prekybos įmonės – veiksmų ribojimą, nors kita šalis (Tiekėjas) gali turėti panašią ar net didesnę derybinę galią.
Patvirtinus Gaires, kiltų grėsmė, kad ateityje nepasiekus Gairių projekto rengėjų laukiamų rezultatų,gali būti bandoma Gairių rekomendacinį statusą pakeisti privalomu.
- Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 18, 22, 25, 28, 35, 36, 39, 49, 53 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 38(1) straipsniu įstatymo projektu[7] (Reg. Nr. 18-12991) siūloma numatyti Tarybai pareigą stebėti, kaip atsižvelgiama į Tarybos kitoms valstybės institucijoms pateiktas išvadas ir kaip įgyvendinami jos pasiūlymai. Šis pakeitimas vertintinas teigiamai sąžiningos konkurencijos užtikrinimo požiūriu, jis papildytų aukščiau aptartą Teisėkūros įstatymo projektą. Šiame punkte aptariamas Konkurencijos įstatymo projektas taip pat lengvina Tarybos darbą tiriant ir nustatant koncentracijos ir galimus neteisėtų susitarimų pažeidimus. Projekte, be kita ko, numatytos baudos už trukdymą Tarybos pareigūnams atlikti tyrimą,nebendradarbiavimą, informacijos neatskleidimą, už vengimą nusižengimus ištaisyti, už įpareigojimų nevykdymą. Projektu taip pat siūloma nustatyti 1000– 10 000 eurų atlygį, kuris galėtų būti skiriamas fiziniams asmenims,pateikusiems įrodymus apie konkurentų susitarimą. Pastarasis siūlymas būtų finansuojamas biudžeto lėšomis, todėl būtina užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimo atvejams. Tam tikslinga būtų nustatyti, kad į atlygį pretenduojantis fizinis asmuo nebūtų susijęs giminystės, asmeniniais ar kitokiais ryšiais su asmenimis, galinčiais daryti įtaką sprendimui skirti atlygį.
- Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 3, 4, 5, 8, 9, 12 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9(1),9(2) straipsniais įstatymo projektu[8] (Reg. Nr.XIIIP-2986) papildomas Mažmeninės prekybos įmonėms draudžiamų veiksmų sąrašas,stiprinamos Tarybos galios atliekant šio įstatymo pažeidimo tyrimus, Taryba įpareigojama vykdyti Gairių įgyvendinimo stebėseną. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-123436(4), 36(8) straipsnių pakeitimo įstatymo projektu[9] (Reg. Nr.18-12992(2)) numatyta, kad Tarybos kaip Mažmeninės prekybos įmonėms draudžiamų nesąžiningų veiksmų priežiūrą, taip pat konkurencijos priežiūrą, atliekančio subjekto, atžvilgiu nebus taikomi šiame įstatyme numatyti planiniai ir neplaniniai patikrinimai ir poveikio priemonės. Šie pakeitimai palengvina Tarybos darbą, tačiau abejotina, kad tai galėtų turėti reikšmingos įtakos konkurencijos efektyvumui.
Ūkio ministerijos paketu siūlomi pakeitimai daugiausia yra nukreipti į Tarybos galių stiprinimą ir jos atliekamų tyrimų lengvinimą. Tačiau stebimas ir prieštaravimas, kai vienu Konkurencijos įstatymo pakeitimo projektu siūlomos sąžiningą konkurenciją skatinančios nuostatos, o kitu, Gairių projektu, šios nuostatos paminamos. Siekiant reikšmingai efektyvesnės konkurencijos ir konkurencingų kainų, tikslinga būtų priimti sprendimus,nukreiptus į įėjimo į rinką barjerų mažinimą bei verslo sąlygų gerinimą.
3. Teisingumo ministerija parengė Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-65712 ir 40 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 49-1 straipsniu įstatymo projektą (Reg. Nr. 18-12823(2)), kuriuo Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai suteikiami nauji įgaliojimai, susiję su tyrimais vartotojų apsaugos srityje; prekių ir paslaugų kontroliniais pirkimais („slaptas pirkėjas“), pardavėjų ir paslaugų teikėjų interneto svetainių, kuriose pažeidžiami vartotojų apsaugos reikalavimai, blokavimu. Todėl Teisingumo ministerijos siūlymai sietini su verslo subjektų priežiūros stiprinimu ir verslo sąlygų griežtinimu, tačiau nėra pagrindo teigti, kad šie pakeitimai galėtų paskatinti konkurenciją rinkoje.
4. Aplinkos ministerijos parengtas Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1178 „Dėl statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas (Reg. Nr.18-11725(3)) yra bene vienintelis siūlymas tiesiogiai lengvinantis verslo sąlygas. Projektu siūloma keisti Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašą.Įsigaliojus pakeitimams, vieno buto name ar jo patalpose bei viešbučių, administracinės, prekybos kultūros, poilsio, paslaugų paskirties pastatuose būtų leidžiama gaminti tam tikrus maisto gaminius ir gėrimus ir jais prekiauti. Tam nebereikės keisti pastato paskirties ar įrengti papildomo įėjimo. Tokie siūlymai yra sveikintini ir šia linkme turėtų būti priimama daugiau sprendimų. Siūlome išplėsti šiuos leidimus kuo platesniam veiklų ratui.
5. Žemės ūkio ministerijos parengtu Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII-1608 2, 4, 6,7, 9, 11, 12, 12-1, 12-2, 12-3, 12-4 ir 12-7 straipsnių pakeitimo,įstatymo papildymo 4-1, 4-2, 4-3 straipsniais ir priedo pakeitimo įstatymo projektu[10](Reg. Nr. XIIIP-2993) įtvirtinamas draudimas tiekti rinkai suklastotą maistą. Be kita ko, suklastoto maisto sąvoka apima ir atvejus, kai įprastos maisto prekių sudėtinės dalys būtų keičiamos pigesnėmis ar neįprastomis. Dėl šios apibrėžimo dalies būtų ne tik ribojama konkurencija, bet ir mažesnes pajamas gaunantys vartotojai netektų galimybės prekes įsigyti pigiau. Pažymėtina, kad reguliavimas turėtų užtikrinti, kad į rinką nebūtų tiekiami sveikatai pavojingi produktai, tačiau šiuo požiūriu pigesnės arba neįprastos produktų sudėtinės dalys nebūtinai reiškia, kad produktai taptų kenksmingi. Šiuo požiūriu siūlytume ne riboti ūkio subjektų veiklą, o užtikrinti tinkamą vartotojų informavimą apie produktų sudėtines dalis, kad vartotojai būtų tinkamai informuojami ir galėtų priimti sprendimą dėl produktų įsigijimo.
Dauguma aukščiau aptartų valdžios institucijų siūlomų priemonių suteiktų daugiau galių Tarybai, didintų baudas,griežtintų verslo kontrolę, tačiau jų galima įtaka konkurencijai yra abejotina.Sutinkant, kad optimalios kainos nusistovi tik efektyvios konkurencijos sąlygomis, valdžios sprendimai turėtų būti nukreipti į tiesioginį konkurencijos skatinimą ne tik represine kryptimi –didinant reguliavimą, bet ir gerinant verslo sąlygas, mažinant įėjimo į rinką barjerą, lengvinant mokestinės naštos verslui, didinant darbo santykių lankstumą ir pan.
Teikiame pasiūlymus, kurie leistų pasiekti reikšmingesnių rezultatų siekiant skatinti konkurenciją:
- Mažinti administracinę naštą verslui,ypač smulkiam ir vidutiniam.
- Mažinti barjerus mažmeninė prekybos įmonių steigimui ir veiklos vykdymui, vadovaujantis Europos Komisijos Mažmeninės prekybos suvaržymų indeksu (angl. Retail Restrictivenes Index)[11].
- Užtikrinti, kad MMA ir VDU santykis neviršytų 40 proc. Didesnis santykis neigiamai paveiktų smulkaus ir vidutinio verslo galimybes plėstis ir didintų nedarbą.
- Sumažinti pridėtinės vertės mokestįiki 18 proc.
- Tinkamai reglamentuoti bei vykdyti valstybės valdomų įmonių ir savivaldybės valdomų įmonių steigimo, veiklos plėtros, bei šių įmonių valdymo procesus, užtikrinant Konstitucijos 46 straipsnio ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatų laikymąsi.
[1] http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1332391
[2] http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1332389
[3]
http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1332387
[4]
http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1332384
[5] http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1347109
[6] Žr., pvz., Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartį c.b. Nr. 3K-3-238/2014.
[7]
https://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1349818
[8]
https://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1349045
[9] http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1347108
[10] https://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1349831
[11]žr. 2018 m. balandžio 4 d. Commission Staff Working Document Accompanying
the document Communication From The Commission To The European Parliament, The
Council, The European Economic And Social Committee And The Committee Of The
Regions “A European retail sector fit for the 21st century”, p. 120-121
1 Priedas
1. lentelė. Teisės aktų projektų įvertinimas
pagal poveikį konkurencijai, kainoms, suderinimą su Konstitucijos 46 str.
