Susisiekimo ministerijai ir Klaipėdos valstybinio uosto direkcijai ieškant būdų patenkinti Valstybės kontrolės nurodymus dėl nuomojamos uosto žemės kainos, nereikėtų pasiduoti pagundai mokestį vienašališkai didinti keičiant jo skaičiavimo formulę, mano Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai. Kalbant apie žemės nuomos mokestį, „per mažas“ ar „per didelis“ yra reliatyvios sąvokos, kurias sunku pagrįsti, kai nėra galimybės remtis rinkos kainomis. Valstybinio audito išvados parodo dabartinės kainų nustatymo metodikos netobulumą. Pakeitus formulę taip, kad kainos didėtų, nebūtų sprendžiama efektyvaus žemės paskirstymo problema. LLRI teigimu, tai geriausia spręsti leidžiant privačioms kompanijos varžytis dėl žemės plotų ir jų nuomos kainą nustatant aukciono ar kitokiu panašiu būdu.
LLRI nuomone, audito pastebėtas skirtumas tarp žemės nuomos kainų Klaipėdos mieste ir Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste gali atsirasti dėl skirtingai nustatomų žemės nuomos kainų. Šiuo metu kainos uoste nustatomos pagal Susisiekimo ministerijos patvirtintą metodiką, o mieste – aukciono metu. Lyginant žemės vertę uoste ir mieste LLRI siūlo atsižvelgti ir į skirtingą žemės panaudos specifiką – kainų nederėtų sugretinti, o skirtumo tarp nuomos kainų uoste ir mieste – suabsoliutinti.
Valstybinio audito išvada, kad skirtingos geležinkelio nuomos vertės nustatymas sudaro išskirtines sąlygas tam tikriems nuomininkams, remiasi prielaida, kad 1 metras geležinkelio yra vienodai vertingas visiems vartotojams, todėl ir 1 metro geležinkelio kaina turėtų būti vienoda (vienodesnė). Tačiau ši prielaida nebūtinai yra teisinga. LLRI nuomone, svarbiausias veiksnys nustatant geležinkelio nuomos kainą yra geležinkelio vertė nuomininkui, t. y. kokią naudą nuomininkas patiria dėl to, kad gali naudotis atitinkamo ilgio geležinkeliu. Todėl geležinkelio nuomos kainų skirtumas iš esmės yra galimas.
LLRI sutinka, kad dabartinė žemės nuomos mokesčio lengvatų sistema yra sudėtinga. Koeficientais nustatytos lengvatos ir išimtys nuomai pagal nuomininko veiklos pobūdį iškraipo konkurenciją ir turi pasekmių žemės naudojimo pasiskirstymui uoste. Kita vertus, nuomojant žemę aukciono būdu, veiklos pobūdis gali tapti prasmingu ar net būtinu kriterijumi. Galimybė taikyti lengvatą pagal veiklos rezultatus darytų kainodarą lankstesne, tačiau siekiant išvengti neskaidrumo ji turi būti realizuojama tik pagal iš anksto žinomus kriterijus ir metodiką.
LLRI taip pat atkreipia dėmesį, kad pajamos iš žemės nuomos nėra vienintelis Uosto direkcijos pajamų šaltinis – dalį pajamų ji gauna būtent dėl krovos kompanijų vykdomos veiklos. Todėl, anot instituto, Uosto direkcija turėtų būti suinteresuota, kad krovos kompanijos būtų konkurencingos ir savo ruožtu į uostą pritrauktų daugiau klientų. Padidinus žemės nuomos kainas, išaugtų krovos kompanijų kaštai ir jų taikomi tarifai, mažėtų įmonių ir viso uosto konkurencingumas bei patrauklumas, natūraliai mažėtų ir Uosto direkcijos gaunamos pajamos.
