Lietuva pagal ekonomikos laisvę – 16-a pasaulyje. Nors laisvės Lietuvoje daugėja, tai – trimis pozicijomis žemesnė vieta nei pernai. Pasaulinį Ekonominės laisvės indeksą kasmet sudaro JAV tyrimų centras „Heritage Foundation“.
Lenkiame kaimynes Latviją (20-a vieta) ir Lenkiją (45-a vieta), tačiau gerokai atsiliekame nuo Estijos, kuri šiemet pakilo į 6-ą vietą.
“Dabar, kai regione atsirado įtampų, atbaidančių investuotojus, toks pakankamai geras įvertinimas yra gera žinia. Svarbu, kad į Lietuvą žvalgybon atvykę investuotojai palankias sąlygas rastų ir realybėje, ne tik popieriuje”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas perspėja, kad miegoti ant laurų nėra ko, ir atkreipia dėmesį į problemas, kurios Lietuvą gali nutempti žemyn.
Pirma, aukštas pozicijas reitinge Lietuvai padeda išlaikyti ne konkretūs Lietuvos valdžios sprendimai, o tiesiog narystė ES. Pavyzdžiui, gan gerą įvertinimą tokiose srityse kaip prekybos ir investicijų laisvė, teismų sistema, nuosavybės teisių apsauga iš esmės lėmė stojimas į ES ir jos taisyklės. Puikiai įvertintą pinigų politiką ir pinigų laisvę lemia ne Lietuvos bankas, o Europos centrinio banko politika.
Antra, paradoksas, kad tarptautiniai ekspertai įvertino Lietuvos pastangas modernizuoti darbo santykius, tai yra, naują Darbo kodeksą, kuris turėjo įsigalioti šiais metais.
„Deja, realybė kiek kita. Naujo Darbo kodekso įsigaliojimas yra atidėtas. Užuot sprendusi įsisenėjusias problemas, kišančias koją investicijoms, valdžia trypčioja vietoje ir užsiima tuščiu populizmu”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas.
Yra ir daugiau sričių, kur ekonominė laisvė labiau popierinė nei reali. Pavyzdžiui, gan aukštas balas skirtas mokesčių srityje, tačiau džiaugtis nėra kuo – mokesčių našta darbo santykiams Lietuvoje yra paslėpta.
„Tarptautiniame reitinge vertinami pelno ir gyventojų pajamų mokesčiai, kurie Lietuvoje yra 15 procentų. Deja, šie tarifai – tik ledkalnio viršūnė. Mokestinė našta darbo santykiams yra daug didesnė, ji apima ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, ir įmokas į „Sodrą”, ir kitus mokesčius. Darbo santykių apmokestinimas Lietuvoje yra didesnis už Europos Sąjungos vidurkį, tai, akivaizdu, yra didelis plėtros stabdys”, – pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas.
Kaip ir ankstesniais metais Lietuva kritikuojama dėl valdžios išlaidavimo. Vis dar nepadaryta jokia pažanga, šioje srityje esame įstrigę 106 vietoje. Neliko nepastebėti ir pernai šalį drebinę korupcijos skandalai, kurie, kaip teigiama indekse, sumažino visuomenės pasitikėjimą valdžios efektyvumu ir politinėmis partijomis. Kritika žeriama ir dėl valstybės valdomų įmonių.
„Lietuvoje ši tendencija ypač neraminanti. Nors valstybinės įmonės veikia neefektyviai, valdžia vis įžūliau reiškia norą užsiimti verslu, perimti verslo funkcijas. Šie užmojai gali Lietuvą nutempti žemyn,– teigia Vytautas Žukauskas.
Ekonomiškai laisvose šalyse pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra daug didesnės, žmonės uždirba dvigubai daugiau nei prasčiau įvertintose likusiose šalyse. Taip pat šalyse, kur ekonomikos laisvė yra aukštesnė, žmonės yra sveikesni, labiau išsilavinę, yra daugiau inovacijų ir pan.
„Įdomu tai, kad net ir Skandinavijos šalys, į kurias paprastai norima lygiuotis ir kuriose neva yra „labai daug valdžios”, puikiai atrodo ekonominės laisvės indeksuose. Pavyzdžiui, pagal tai, kaip lengva įkurti verslą, gauti įvairius leidimus, jį plėtoti, Danija ir Švedija yra kur kas aukščiau nei Lietuva”,– sako Vytautas Žukauskas.
Pasaulinis ekonominės laisvės indeksas sudarytas jau 23-ią kartą. Iš viso įvertinos 186 šalys. Laisviausios ekonomikos titulu, kaip ir pernai, puikuojasi Hongkongas, toliau rikiuojasi Singapūras, Naujoji Zelandija, Šveicarija, Australija.
