Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X‐709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP‐19391 (toliau – Projektas) keičiamas ligoninės vaistinės sąvokos apibrėžimas: „Ligoninės vaistinė – asmens sveikatos priežiūros įstaigos padalinys, aprūpinantis šią įstaigą vaistiniais preparatais ir vaistinių prekėmis. Ligoninės vaistinėje vaistiniai preparatai gali būti parduodami (išduodami) ir gyventojams“. Įsigaliojus Projektui asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau ir – ASPĮ) įgytų teisę steigti ligoninės vaistines, kuriose vaistiniai preparatai (toliau ir – vaistai) galės būti parduodami ne tik stacionare gydomiems pacientams, kaip buvo nustatyta iki šiol, bet ir visiems gyventojams.
Projektu sudaromos sąlygos atsirasti mažmeninės prekybos vaistais įmonių, kurios būtų viešojo kapitalo nuosavybės subjektų (ligoninių, poliklinikų) padaliniai, tinklui2. Įsigaliojus Projektui, šiuo metu veikiančios 497 valstybinės ASPĮ3(įsteigtos sveikatos apsaugos ministerijos ar savivaldybių) įgis teisę parduoti vaistus gyventojams. Tikėtina, kad ligoninės vaistinės gali būti steigiamos didžiausią pacientų srautą turinčiuose: 90 pirminės sveikatos priežiūros centrų, 9 poliklinikose, 84 ligoninėse.
Farmacijos rinkoje, kurios dalyviai susiduria su didele administravimo našta, o pats administravimas nėra aiškus ir nuolat kinta, įvedamas dar vienas pakeitimas, kurio tikslingumas neįrodytas, o poveikis konkurencijai – neigiamas. Projektu siūlomų pakeitimų analizė parodė, kad:
● Vaistinių prieinamumas didelis, būtinybės steigti valstybines vaistines nėra. Lietuvoje vaistinių tankumas yra bene didžiausias tarp EBPO šalių – 100 000 gyventojų tenka 47,5 vaistinės (EBPO vidurkis – 24,7) ir šis rodiklis išlieka pastovus jau 10 metų. Nuo 2018 m. spalio 18 d. ligoninės vaistinės įgijo teisę parduoti vaistus stacionare besigydantiems pacientams, tačiau nei viena iš jų šia teise iki šiol nepasinaudojo4. Projekto rengėjai nepagrindžia, kodėl valstybei yra reikalinga veikti mažmeninės prekybos vaistais rinkoje, kaip to reikalauja Konstitucijos
46 straipsnis.
● Valstybinės vaistinės veiktų išskirtinėmis sąlygomis ir tai pažeistų sąžiningos konkurencijos principą. Įsigaliojus Projektui, 1 317 visuomenės vaistinės susidurs su 497 potencialių valstybinių vaistinių konkurencija, o mažiausiai 233 privačios visuomenės vaistinės5, veikiančios ASPĮ ar šalia jų, gali būti išstumtos iš rinkos. Lietuvoje veikia 1 361 vaistinė, iš jų 44 yra ligoninės vaistinės ir 1 317 visuomenės vaistinės (2018 m. pab.)6, kurių didžioji dauguma7 yra
privačios. Mažiausiai 233 visuomenės vaistinės veikia ASPĮ ar šalia jų.
● Projektas kurtų prielaidas korupcijai. STT ir Viešųjų pirkimų tarnyba sveikatos apsaugos sistemoje yra atskleidusi stambaus masto korupcinių schemų. Sveikatos priežiūros įstaigoms ėmus vykdyti vaistinių funkcijas korupcijos grėsmė dar padidėtų.
● Valstybinių vaistinių steigimui ir jų galimų nuostolių dengimui būtų nepagrįstai eikvojamos iš mokesčių mokėtojų pinigų surinktos viešosios lėšos. Projekto rengėjas neįvertina, kiek lėšų pareikalaus ligoninių vaistinių, kurios vykdytų mažmeninės prekybos vaistais veiklą, steigimas, iš kokių šaltinių būtų finansuojamas nuostolis, kurį gali patirti ligoninės vaistinės.
Išsamūs argumentai ir jų analizė čia.
