Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) drauge su Lietuvos laisvosios rinkos institutu (LLRI) surengtoje vaizdo konferencijoje „Lietuvos ekonomika: postkovidinės reabilitacijos iššūkiai“ pristatė ekonominės situacijos vertinimą bei lūkestį, kokie Vyriausybės sprendimai būtini, siekiant ekonomikos atsigavimo.
Lietuvos ekonomika per pirmąją pandemijos bangą nukentėjo mažiau palyginti su kitomis Europos valstybėmis. Pagal LLRI apskaičiuotą Ekonomikos vargo indeksą Lietuva pasirodė geriau nei ES vidurkis, tačiau per antrąją pandemijos bangą jau buvome ketvirti nuo galo.
„2020 m. pasaulio ekonomikos bruožai buvo nuosmukis ir neapibrėžtumas. Visų šalių ekonomikos yra paveiktos pandemijos ir patiria staigius pokyčius, o ekonomistai atsargiau prognozuoja ateitį ir susiduria su iššūkiu: kaip adekvačiai įvertinti esamą situaciją. Pandemijai besitęsiant, Lietuvos laisvosios rinkos institutas siūlo prisiminti Ekonomikos vargo indeksą. Jis, skaičiuojamas kaip suminis bendrojo vidaus produkto (BVP), nedarbo ir kainų augimo rodiklis, yra vienas tinkamiausių instrumentų dabartinei padėčiai įvertinti“, – kalbėjo LLRI prezidentė Elena Leontjeva.
Pasak LPK prezidento Vidmanto Janulevičiaus, ilgai besitęsiančios COVID-19 krizės padariniai paveiks visos šalies ekonomikos ateitį. Tam, kad įmonės atlaikytų besitęsiančios pandemijos padarinius, reikia skubių valstybės veiksmų, įgalinant verslą likti tvarų bei konkurencingą. Lietuvos banko skaičiavimais, antrosios pandemijos bangos metu parama sumažėjo daugiau nei 4 kartus. Valstybės skola išaugo 11 proc., traukiasi pramonės sektoriai ir nėra bendro vaizdo, kokia ekonominė politika išvestų šalį iš gresiančio chroniško popandeminio nuosmukio. Būtina sudaryti sąlygas investicijų suaktyvinimui visose Lietuvos įmonėse ir ekonomikos sektoriuose. Ekonomikos našumas ir konkurencingumas bus lemiamas greitam atsigavimui ir ilgalaikei perspektyvai.
Viena iš pagrindinių priežasčių, lėmusių mažą BVP susitraukimą, buvo beveik neutralus užsienio prekybos balansas. Lietuvoje užsienio prekybos balansas, t. y. skirtumas tarp eksporto ir importo, nuo tokios statistikos rinkimo pradžios niekada nebuvo teigiamas, tačiau 2020 m. jis buvo tik –350 mln. eurų. 2019 m. jis siekė –2,3 mlrd. eurų. Pandemijos metu Lietuvos pramonės įmonės, kurių produkcija sudaro apie 64 proc. viso Lietuvos eksporto, išlaikė panašias eksporto apimtis kaip ir 2019 m., ir tai labiausiai lėmė tokį mažą BVP susitraukimą.
Neramina blogėjanti situacija darbo rinkoje. Pandemija turėjo stipresnį neigiamą poveikį Lietuvos nei ES darbo rinkai. Lietuvoje nedarbo lygis iki pandemijos buvo apie 6 proc., o metų pabaigoje siekė 15 proc. ir viršijo ES vidurkį (7,5 proc.). Pandemija labiau palietė sektorius, kuriuose dirba jaunimas (maitinimo įstaigos, viešbučiai). Iki pandemijos jaunimo nedarbo lygis siekė apie 10 proc., o metų pabaigoje išaugo net iki 26,9 proc. Paradoksalu, tačiau laisvų darbo vietų skaičius 2020 m. augo, pirmiausia dėl to, kad pandemija turėjo asimetrišką poveikį ekonomikai, t. y. labiau palietė paslaugų ir prekybos sektorius, mažiau – gamybos sektorių. Naujos darbo vietos buvo registruojamos gamybos ir transporto srityse, o paslaugų ir prekybos sektoriuose darbo vietų mažėjo. Niekada Lietuvos istorijoje nebuvo tiek neužimtų darbo vietų, nors tuo pačiu metu registruoto nedarbo lygis augo.
Pasak LPK prezidento Vidmanto Janulevičiaus, ilgojo laikotarpio perspektyvoje vienu rimčiausių iššūkiu tampa Lietuvos konkurencingumas. Tarp pagrindinių problemų, su kuriomis pastaruosius penkerius metus susiduria Lietuvos pramonės įmonės, yra lėtas darbo našumo augimas ir tuo pat metu sparčiai kylančios darbo sąnaudos. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mėnesinis darbo užmokestis „į rankas“ 2015–2019 m. laikotarpiu išaugo 46,6 proc., o darbo našumas – tik 26 proc.
„Šią savaitę sukanka šimtas dienų, kai dirba naujoji Vyriausybė, kuri suformavo ambicingą darbotvarkę. Esminiai įvardyti prioritetai – žaliasis kursas, skaitmenizacija ir švietimas – yra toliaregiški, svarbūs mūsų valstybės tolimesnei raidai ir nuteikia optimistiškai, bet viską nulemia tolimesni įgyvendinimo veiksmai. Turime kalbėti ir dar apie vieną dedamąją – programos ir pokyčių įgyvendinimo spartą. Tolimesnė ekonomikos raida daugeliu atvejų priklauso nuo esminių struktūrinių reformų spartos: būtina optimizuoti ir technologiškai atnaujinti švietimo, sveikatos, socialinių ir viešuosius sektorius, sukurti aukštos pridėtinės vertės prekes ir paslaugas kuriančios pramonės plėtros ir paskatų sistemą, taip pat svarbu užtikrinti kryptingą ir aiškią valstybės darbo santykių ir migracijos politiką, atsižvelgti į realią demografinę situaciją ir dirbančiųjų trūkumą. Be to, privaloma tobulinti viešųjų pirkimų procesą, diegti pažangiausias švietimo ir aukštojo mokslo politikos programas, kurios turėtų tęstinumą bent 20 metų. Taip pat reikia užtikrinti subalansuotą, kaštų ir naudos analize pagrįstą infrastruktūros plėtrą“, – sakė LPK prezidentas V. Janulevičius.
„2008–2009 m. krizės patirtis rodo, kad nuosmukis tęsiasi dar bent trejetą metų po krizės ir būna labiausiai nulemtas investicijų stokos. Krizės metu įmonės paprastai nustoja investuoti, tačiau ši krizė yra ypatinga tuo, kad gyvename globalaus struktūrinio pokyčio laiku ir įvairiuose segmentuose jaučiame didelį paklausos augimą. Įmonės galėtų gaminti ir parduoti daugiau, tačiau jas riboja investicijų stoka. Dabar pats metas dalyvauti globaliame užsakymų perskirstyme – įmonėms tereikia investicijų į naujus gamybinius pajėgumus, į logistiką ir technologijų atnaujinimą. Darbo vietų kūrimas tiesiogiai priklauso nuo investicijų, o dirbančiųjų pajamos – nuo jų našumo,” – teigė E. Leontjeva.
Anot LLRI prezidentės, taip pat svarbu apmąstyti, kaip visa Lietuvos ekonomika gali atsiliepti į Vyriausybės iškeltą žalinimo, žiedinimo ir skaitmeninimo kursą. Akivaizdu, kad keliomis injekcijomis į išrinktuosius ūkio subjektus didelio masto pokyčio pasiekti nepavyks, tam reikia visų įmonių įsitraukimo. Todėl tokios horizontalios priemonės kaip perėjimas prie paskirstyto pelno apmokestinimo, leidžiant visą pelną investuoti atgal į gamybą ir neapsunkinant įmonės veiklos mokesčiais, leistų pasiekti visus pagrindinius Lietuvos ekonomikos tikslus – žalinimą, žiedinimą, skaitmeninimą, darbo vietų kūrimą, darbo našumo augimą. Tai leistų pritraukti užsienio investicijas ir pasinaudoti gamybos logistikos grandinių perkėlimui iš Azijos arčiau Europos. „Tik tokiomis priemonėmis galima įtraukti visas įmones į bendrų valstybės tikslų pasiekimą“, – pabrėžė E. Leontjeva.
„Šie metai yra iššūkių metai, per kuriuos turėsime atsistoti ant kojų po antrosios karantino bangos. Bet dar didesnis iššūkis, nulemsiantis visos valstybės raidą, bus mūsų visų gebėjimas pasinaudoti nūdienos transformacijos galimybėmis, – kalbėjo LPK prezidentas V. Janulevičius. – Jeigu mūsų Vyriausybė deklaruoja, kad Lietuvos ekonomikai reikalinga pramonės transformacija, tai būtini šie neatidėliotini sprendimai: mokesčių reforma, užtikrinanti investicijų ir ekonomikos našumo augimą ir įgalinanti pramonės transformaciją link žaliosios ir žiedinės ekonomikos, investicijos regionuose į verslo plėtrą ir naujų darbo vietų kūrimą, paskatos įmonėms investuoti į modernesnes gamybos technologijas (perėjimas prie paskirstytojo pelno apmokestinimo). Šie sprendimai turi įsigalioti jau 2022 m. pradžioje”.
Leontjevos įsitikinimu, svarbu, kad ir viešasis sektorius prisidėtų prie šių pokyčių didindamas šalies konkurencingumą. Tam būtina optimizuoti visų valstybės institucijų funkcijų atlikimą, spręsti įsisenėjusias ūkio subjektų problemas, reikia sukurti veikiantį, gyvą mechanizmą, kaip toms problemoms būtų randamas bendras, universalus, visiems ūkio subjektams prieinamas sprendimas ir būtų gerinamos ūkininkavimo sąlygos ir viešojo sektoriaus paslaugos. Tai pasitarnautų ir kertiniam vyriausybės tikslui – atkurti pagarbą ir pasitikėjimą tarp piliečių ir valdžios. Reikia kryptingai ir nuosekliai naikinti vieną po kitos susidariusias įtampos zonas, šalinti teisines kolizijas, dėl kurių auga administracinė našta, gaištamas laikas tiek valdžios institucijų, tiek ūkio subjektų, o laikas yra labiausiai ribotas išteklius, kurio vertę ypatingai jaučiame šioje krizėje. Per pastaruosius metus vienintelė tikrai padidėjusi BVP dalis yra valdžios išlaidos ir jeigu tos padidėjusios išlaidos atitolina viešojo sektoriaus pertvarką link aukštesnės pridėtinės vertės ir Lietuvos konkurencingumo, tai bus praleista išskirtinė proga išeiti iš ekonomikos vargo.
Lietuvos ekonomika turi galimybes atsistoti ant kojų, o Vyriausybės ekonominės politikos sėkmės galima tikėtis tik esant valdžios, aktyvių piliečių ir verslo dialogui ir bendradarbiavimui. Visi esame neatsiejama šios istorinės transformacijos dalis.
Informacines skaidres galite rasti čia
