Kodėl indekse neatsižvelgiama į kitas savivaldybei pavestas vykdyti funkcijas, kaip kultūrinė, sporto ar kita veikla?
Vertinami rodikliai pasirinkti atsižvelgiant į pripažintus ekonominę laisvę matuojančius indeksus, taip pat ekspertiniu vertinimu. Indeksu nesiekiama aprėpti visos savivaldybės veiklos, įtraukiamos tik tos sritys, kurios labiausiai siejasi su ekonomine laisve. Taip pat nesiekiama nustatyti, kurioje savivaldybėje gyventi geriausia, ar kur žmonės yra laimingiausi – mes sąmoningai vertiname ekonominius veiksnius ir sprendimus.
Kodėl indekse vertinami tokie rodikliai (gyventojų skaičiaus kaita, egzaminų rezultatyvumas), kuriems savivaldybė neturi tiesioginės įtakos?
Indekso rodikliai yra dviejų rūšių – tie, kurie atspindi tiesioginę savivaldybės įtaką (kaip mokesčių tarifai), ir tie, kurie atspindi netiesioginę įtaką, t. y. parodo savivaldybės sprendimų rezultatyvumą. Pavyzdžiui, egzaminų balų vertinimas parodo švietimo sistemos efektyvumą: ar rezultatyvūs buvo kompleksiniai sprendimai, ar pasiteisino savivaldybės skiriami ištekliai švietimo sistemai.
Kodėl savivaldybių indekse žemesnį vertinimą gauna tos savivaldybės, kuriose savivaldybei priklausančios įmonės vykdo komercinę veiklą?
Ekonominė laisvė geriau užtikrinama tuomet, kai savivaldybė savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių. Todėl geresnį įvertinimą gauna tos savivaldybės, kuriose transporto, komunalinių paslaugų, sveikatos ir kt. sektoriuose užtikrina sąlygas verslo dalyvavimui. Privataus sektoriaus įtraukimas sudaro sąlygas žemesnėms kainoms bei aukštesnei kokybei. Pagal Lietuvos pasirinktą ekonominio vystymosi kelią, komercine veikla turi užsiimti verslininkai ir įmonės, o ne valstybė (ar savivaldybės). Nėra jokių pateisinamų priežasčių, kodėl savivaldybėms vis dar priklauso pirčių, knygynų, laidojimo namų ar pan.
Nepaisant šios vertybinės nuostatos, jei kai kurios savivaldybei priklausančios įmonės (teikiančios komunalines paslaugas) veikia nenuostolingai, arba vartotojams teikia paslaugas už žemą kainą, tai teigiamai atsispindi kituose rodikliuose.
Kaip indekse vertinamas savivaldybėms priklausančių įmonių gautas pelnas/nuostolis?
Kad ir kokio dydžio bebūtų savivaldybei priklausančios įmonės pelnas, rodiklis įvertinamas fiksuoto dydžio balu (geriausiai vertinama tuomet, kai savivaldybė paslaugoms teikti pasitelkia privatų sektorių). Kuo didesnis nuostolis, tuo žemesnis įvertinimas gaunamas. Didelis nuostolis rodo įmonės vadovybės nesugebėjimą įmonę valdyti efektyviai. Be to, šio nuostolio padengimui naudojamos dotacijų, kreditų garantijų ar pan. lėšos, kurias į savivaldybių biudžetus suneša mokesčių mokėtojai – net ir tie, kurie nesinaudoja nuostolingų įmonių paslaugomis.
Kodėl geriau vertinamos tos savivaldybės, kurios viešuosius pirkimus vykdo atvirais būdais (skelbiami viešieji pirkimai), nors tam tikriems pirkimams pagal teisės aktus galima taikyti ir kitas procedūras?
Taip skatiname, kad savivaldybės rinktųsi atvirus, skelbiamus viešųjų pirkimų būdus. Nors pagal teisės aktus ir galima rinktis ne skelbiamą būdą, manome, derėtų rinktis skelbiamą būdą. Taip užtikrinama, kad visi suinteresuoti rinkos dalyviai turėtų galimybę spręsti, ar dalyvauti mainuose.
Savivaldybės administracija naudoja ne savo, o mokesčių mokėtojų pinigus. Todėl turėtų būti užtikrinamas skaidrus pinigų naudojimas. Galiausiai, ne vienas tyrimas rodo, kad atviri konkursai veda prie mažesnių kainų ir mokesčių mokėtojų pinigų taupymo.
Sudarant indeksą dalis informacijos surenkama iš savivaldybių – kaip užtikrinama, kad savivaldybės pateikia teisingą informaciją?
Iš savivaldybių gautus duomenys siunčiame pakartotiniam sutikrinimui. Jei kyla abejonių dėl duomenų teisingumo, su kiekviena savivaldybe susisiekiame atskirai. Savo ruožtu primename savivaldybių darbuotojams, kad sąmoningas neteisingos ar melagingos informacijos teikimas prieštarauja LR įstatymams.
