LLRI kreipėsi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narius dėl Profesinių sąjungų įstatymo Nr. I-2018 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-2298 (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projektu siekiama nustatyti profesinių sąjungų reprezentatyvumo taisykles, pagal kurias būtų nustatomos „labiausiai atstovaujančios” profesinės sąjungos, su kuriomis būtų deramasi dėl kolektyvinės sutarties. Tokiu būdu Lietuvoje veikiančios profesinės sąjungos būtų suskirstytos į dvi grupes. Pirmoji, profesinės sąjungos, kurios yra pripažįstamos, jų nuomonės klausoma, su jomis deramasi. Ir, antroji – profesinės sąjungos, kurių nuomonę galima ignoruoti.
LLRI vertinimu, siūlomi Profesinių sąjungų įstatyme numatyti pakeitimai gali užkirsti kelią profesinėms sąjungoms laisvai steigtis, veikti ir atstovauti darbuotojus. Be to, pakeitimai gali prieštarauti Konstitucijos 50 straipsnio nuostatai, numatančiai, jog profesinės sąjungos yra lygiateisės, kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai.
LLRI įstatymo projekto nuostatas vertina neigiamai, nes:
- Siūlomi kriterijai diskriminuoja mažesnes profesines sąjungas
Įstatymo projekte numatytas dydis, kad tik 10 procentų Lietuvos profesinių sąjungų narių būtų pripažįstamos kaip galinčios derėtis nacionaliniu lygmeniu. Tokiu būdu darbuotojams bus sumenkinamos galimybės jungtis į profesines sąjungas (nors ir mažesnes) pagal poreikį ir pažeidžiamas jų teisėtas lūkestis visa apimtimi dalyvauti profesinių sąjungų veikloje, taip pat ir kolektyvinėse derybose. Reikia pastebėti, kad Konstitucijoje, Profesinių sąjungų įstatyme užtikrinamas profesinių sąjungų lygiateisiškumas implikuoja būtinybę užtikrinti jų kūrimąsi ir veikimą nei vienos nediskriminuojant pagal dydį.
- Bus užkertamas kelias derybose nacionaliniu lygmeniu dalyvauti naujoms profesinėms sąjungoms
Kitas Įstatymo projekte numatytų kriterijų, kuriuos privalo atitikti profesinė sąjunga – reikalavimas veikti ne mažiau kaip 5 metus. Manytina, kad taip būtų įtvirtinamas jau esamų profesinių sąjungų atstovavimas, užkertant kelią naujai įsisteigusioms profesinėms sąjungoms lygiomis teisėmis dalyvauti kolektyvinių derybų procese.
- Užkertamas kelias profesinėms sąjungoms atstovauti skirtingus darbuotojų interesus
Įstatymo projekto rengėjų aiškinamajame rašte teigiama, kad nesant reprezentatyvumo kriterijų teisės aktuose, kai kurios profesinės sąjungos dėl negebėjimo susitarti neatstovauja darbuotojų daugumos valiai, todėl stabdo kolektyvines derybas ir nesiekia konstruktyvaus dialogo. Klaidinga daryti prielaidas, kad, jei profesinės sąjungos turi nesutarimų, jos neatstovauja darbuotojų. Taip pat klaidinga prielaida, kad visos profesinės sąjungos turi siekti vienodų tikslų, arba tų, tikslų, kuriuos Projekto rengėjas apibrėžia kaip “konstruktyvius”. Profesinės sąjungos iš esmės ir kuriasi tam, kad apgintų jų narių profesines darbo, ekonomines, socialines teises bei skirtingus interesus. Todėl būtent pačios profsąjungos ir turi turėti teisę spręsti dėl veiklos krypties, prioritetų ir pan.
Raginame įvertinti neigiamas pasekmes ir nepriimti skubotų sprendimų.
