Šiandien Lietuvos laisvosios rinkos institutas išsiuntė laišką Seimo nariams.
Laiške reiškiamas susirūpinimas kai kuriais mokesčių reformos siūlomais pakeitimais.
LLRI pozicijai jų atžvilgiu griežta – jiems negalima pritarti.
Žemiau – laiško tekstas.
Gerbiami Seimo nariai,
Šiandien Seimo posėdyje svarstomi esminiai šalies mokesčių ir pensijų sistemą reglamentuojantys įstatymai.
Mokesčių reforma. Siūlomais gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimais (Nr. XIIIP-2215(2)) norima:
- Padidinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą pajamoms iš darbo santykių, didesnėms, nei siūlomos Sodros „lubos“ (2 str.).
- Pajamų iš paskirstytojo pelno dalį, viršijančią siūlomas Sodros „lubas“, apmokestinti 18 procentų pajamų mokesčio tarifu (2 str.).
- Ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus, individualios veiklos pajamas ir pajamas iš paskirstytojo pelno) pajamų dalį, viršijančią siūlomas Sodros „lubas“ apmokestinti 20 procentų pajamų mokesčio tarifu (2 str.).
- Leisti iš gyventojo apmokestinamųjų pajamų atskaityti nebe 2000, o 1500 eurų dydžio pensijų įmokų į pensijų fondus sumą (5 str. 4 d.).
Nepritariame siūlomiems pakeitimams, nes:
- Kyla pavojus, kad didesnio GPM taikymas ateityje bus išplėstas ir vis labiau augs mokesčių našta. Didesnio GPM tarifo įvedimas Sodros „lubas“ viršijančioms pajamoms atvertų kelią ateityje dar labiau didinti mokesčių naštą dirbantiesiems. Numatant žemesnio dydžio Sodros įmokų „lubas“ vis didesnė gyventojų ir jų pajamų dalis būtų apmokestinama aukštesniu GPM tarifu.
- Bus stabdomas geriausių specialistų atlyginimų augimas ir siunčiama neigiama žinutė investuotojams. 27 proc. dydžio GPM tarifas bei didinami mokesčiai dividendams bei kitoms su darbo santykiais nesusijusioms pajamoms neskatintų aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų steigimo ir atgrasytų investuotojus. Ši problema itin aktuali kaimynams latviams ir estams apmokestinant tik paskirstytąjį pelną (Latvijoje – 20 proc. tarifu, Estijoje – 20 proc. tarifu, arba vos 14 proc. tarifu, jeigu dividendai mokami reguliariai; Lietuvoje priėmus siūlomus pakeitimus pelnas būtų apmokestinamas 15 proc. pelno mokesčio tarifu ir 18 proc. dydžio GPM, jį išmokant).
- Bus išdarkyta nusistovėjusi pajamų apmokestinimo sistema. Įvedus papildomus mokesčių tarifus, būtų dar labiau sujaukta nusistovėjusi Lietuvos pajamų apmokestinimo sistema, ji taptų dar sudėtingesne, daugeliui užsienio šalių vadovaujantis Pasaulio banko rekomendacijomis ir einant priešingu – mokesčių sistemų paprastinimo keliu.
- Siūlomų pakeitimų poveikis biudžetui būtų minimalus ir esmingai neprisidėtų prie viešojo sektoriaus problemų sprendimo. Pajamų apmokestinimo progresyvumas Lietuvoje jau dabar yra užtikrinamas per neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymą.
Pensijų reforma.
Siūlomais Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimais XIIIP-2246 (2) ir susijusiais įstatymų projektais norima:
- Keisti kaupimo formulę, panaikinant „Sodrai“ sumokamų įmokų pervedimą į II-osios pakopos pensijų fondus (8 str.)
- Mažinti galimus atskaitymus nuo turimo turto II-osios pakopos pensijų fonduose. (22 str.)
- Anuitetų mokėtojo už privačiai sukauptas lėšas funkciją priskirti išimtinai „Sodrai“ (29 str.)
Siūlomu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 XIIIP-2232 (3) straipsnių pakeitimo įstatymo projektu norima:
- Atskirti bazinę ir individualiąją pensijos dalis ir bazinę pensiją mokėti ne iš „Sodros“, o iš valstybės biudžeto.
Nepritariame siūlomiems pakeitimams dėl šių priežasčių:
- Šia reforma pensijų sistema ne reformuojama, o konservuojama. Atsisakoma nuostatos mažinti einamaisiais mokėjimais grįstą pensijų dalį ir didinti kaupimu. Prastėjant demografinei situacijai tai tik atidės esminių „Sodros” problemų sprendimą ir privers anksčiau ar vėliau vėl ilginti pensinį amžių, didinti įmokas, mažinti išmokas ar radikaliai perskirstyti biudžeto išlaidas.
- „Sodra“ prisiima naujas, nebūtinas funkcijas. Anuitetų mokėtojos statuso suteikimas išimtinai „Sodrai” ne tik priskiria jai naują funkciją, bet ir mažina privačiai kaupusių asmenų galimybes lanksčiau pasinaudoti savo sukauptais pinigais. Tuo minimizuojamos pensijų už sukauptą sumą atidėjimo bei paveldėjimo galimybės. Taip pat Konkurencijos taryba pasisakė, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ir dėl to gali kilti ūkinės ir viešojo administravimo veiklos interesų konfliktas.
- Mažins konkurenciją tarp pensijų fondų. Pensijų fondų rinka ir taip sumažėjo nuo 14 iki 5, o taikomi atskaitymai – griežčiausi Baltijos šalyse. Toliau mažinant galimus atskaitymus kyla rizika, kad rinka koncentruosis ir mažės fondų grąžos rodikliai.
- Bazinės pensijos mokėjimas iš valstybės biudžeto mažins sistemos tvarumą. Tokiu atveju dar didėja rizika, kad pensijų dydis bus nustatomas politizuotai, neatsižvelgiant į viešųjų finansų galimybes.
www.llri.lt
